Aktyvi pilietiška visuomenė sunerimusi

Veikdami pagal „putinizmo“ scenarijų ir veikimo metodus Šilutės savivaldybės vadovai nuo „Kremliaus kurantų“ neatsilieka.

Jie „uzurpavo“ viską, iš ko tik įmanoma pralobti, kur tik matosi pinigai.

Šilutės miesto ir kaimiškų vietovių seniūnai paversti „iešmininkais“, o Savivaldybės tarybos nariai - „liokajais“. Taip sustygavę Šilutės rajono savivaldą Jie tapo „dvarponiais“. Rajono biudžetą ir verslininkus Jie pavertė gera „melžiama karve“ ir Jiems atsivėrė „gerovės“ valstybė. Pritariant „liokajams“ „dvarponiai“ įteisino lėšas baliams, dovanoms, kelionėms ir sočiam gyvenimui, nes be kliūčių imami milijoniniai kreditai ir jie „trinami“ trijulės nuožiūra. Prie jų glaustosi ir aklai tarnauja jau pamaloninti išrinktieji, kurie be muilo stovi prie išangės ir vykdo bet kokį nurodymą, ir nemato, kaip vagiamos mums visiems skirtos lėšos.

Viešieji paslaugų pirkimai atliekami vykdant juos supaprastintu apklausos būdu. Tai yra įteisinta sąvoka pralobimui – „vagis įstatyme“. Kas tą pirkimo apklausą beorganizuotų - meras, administracijos direktorius, ligoninės vadovas, gimnazijos direktorius ir kiti savivaldybės įmonių vadovai, jiems yra sudarytos sąlygos „palindus po kilimu“ sutarti „atmilžio“ sumą ir darbai vyksta.

Už 40 milijonų eurų Šilutės miestas turėjo būti neatpažįstamas gerąją jo prasme, o ne išdarkytas, keliantis siaubą. Vadinama „turgaus“ aikštė paversta „poligonu“. Šiuos darbus atliko turbūt girti čiukčiai. Tokio grindinio sudėjimo Lietuvos miesteliuose nerasite – atrodo, kad čia vyko kariniai manevrai. Kiek visa tai kainavo – gili paslaptis, kuri slepiasi pas V. Laurinaitį kišenėje.

Keliaujam toliau link miesto centro. Pasitinka suremontuoti kultūros namai, o fasadą „puošia“ metaliniai „gogliai“, tokie pat kaip Vilniuje yra metalo laužo supirktuvės fasadas. Šios konstrukcijos eilę metų gulėjo vienos karvidės kieme. Tos pačios karvidės kieme gulėjo ir tos pačios metalo laužo atliekos, iš kurių suvirino penkis riboženklius „Šilutė“. Amželis jų trumpas, rūdžių korozija aktyviai graužia, tuoj nugrius. Su V. Laurinaičio žinia metalo laužas paverstas solidžia pinigų suma, kuri „nusėdo“ jau jums suprantama kur.

Keliaujame toliau link centro prisilaikydami ypatingo saugumo, nes dešinysis šaligatvis paverstas „dviračių treku“, skirtu paaugliams treniruotis. Pėstieji su vaikais ir visi likusieji eina palei pastatus įsikibdami į jų sienas arba gatve. Mindaugas Oželis sakė, kad gavęs nurodymą iš V. Laurinaičio sukurti variantą, kad ir kairįjį šaligatvį reikėtų paversti motorolerių ir elektrinių paspirtukų „treku“. Šilutiškiai ir svečiai turi būti budrūs ir nesipainioti po ratais „trekininkams“. Čia tame projekte taip pat slypi nuplauti nemaži pinigai.

Keliaujame toliau link centro prisilaikydami saugumo (saugiausia šaligatvio dalis skirta „trekininkams“). Prieiname prie prekybos ir paslaugų centro pastato Lietuvininkų g. 68. Prieš pastato fasadą jau nebeliko automobilių trumpalaikio statymo aikštelės, kuria intensyviai pasinaudodavo 130-170 automobilių kas dieną. Tai yra iš jų išlipdavo ir įlipdavo vidutiniškai 190-270 žmonių. Dabar visi piliečiai yra nustumti į gatvę, į didelę rizikos zoną, kur vyksta intensyvus automobilių judėjimas. V. Laurinaitis pavogė iš mūsų visų patogumą, o svarbiausia – saugumą. Kol aiškinomės viso to barbarizmo kaltininkus, automobilių vairuotojai juos pavadino padugnėmis. Čia toje aferoje taip pat slypi didelės pinigų sumos, nusėdusios tų padugnių kišenėse.

Mums bediskutuojant, kreipėsi du  praeiviai, klausdami, kur čia yra nemokamas lauko tualetas, kurį jau dvi kadencijas globoja meras V. Laurinaitis. Tuoj pat jiems parodėme ir palydėjome. Žinoma ir nupaveikslavome, kaip atrodo vidury miesto prieš Knygnešių mikrorajoną stovintis medinis tualetas. Veikiantis, kuriame ir laikraštį prieš patrindamas gali perskaityti.

Prie mūsų būrelio atsirado paklausėjas, teiraudamasis, kur miesto centre yra Pelkių gatvė, kuri jungiasi su Knygnešių mikrorajonu. Jam buvo paaiškinta, kad yra tik Pelkių kryptis, vedanti į Knygnešių mikrorajoną, bet prie jos nepribrisite, nes prieš namus tyvuliuoja prūdas.

Knygnešių gyventojai dėkoja V. Laurinaičiui už prūdą ir per dvi kadencijas išsaugotą šikininką pačiame miesto centre. Artimiausiu laiku jis bus pervežtas į Vainutą ir pastatytas pačioje garbingiausioje vietoje su užrašu nuo V. Laurinaičio dovanų vainutiškiams ir svečiams.

Štai kaip buvo ruošiamas Šilutės ligoninės „melžimas“. Ligoninės kolektyvas prieš keletą metų jau buvo patyręs „melžimą“. Tik nespėjo STT pareigūnai užkardyti, nes jis ištrūko ir prisiglaudė Sveikatos apsaugos ministerijoje – net ministro pavaduotoju. Bet, kaip žinoma, neilgam – jį tuoj priglaudė Lukiškių kalėjimas. Sėdėdamas ten, „voljere“, apsikabinęs unitazą, turėjo laiko atgailauti ir atlinkti išpažintį. Lietuvoje nemažai vadovų jau turėjo tas progas atlikti išpažintį. Vienas iš paskutiniųjų * tai Plungės ligoninės vadovas. Jau išpažintį atliko, laukia teismo sprendimo.

Tai žinodami, mūsų visų gerbiami gydytojai, saugodami ir brangindami ligoninės turtą, tapo budrūs. Matė ir jautė, kad į ligoninės vadovo pareigas kėsinasi „profesorius“ V. Šileikis. Tam dideles pastangas dėjo meras V. Laurinaitis užsimerkdamas prieš pateiktą informaciją, kad V. Šileikis yra deportuotas iš Amerikos. Juk tuo viskas pasakyta. Po įvykusio „aukciono“, kaip laimėtoją atvykęs į ligoninę V. Laurinaitis pristatė V. Šileikį jau patvirtinu ligoninės vadovu. Į atvirus gydytojų protestus ir paklausimus atsakinėjo tik V. Laurinaitis visu kūnu stodamas už V. Šileikį. Įžvalgūs gydytojai pastebėjo, kad V. Laurinaitis yra įsistatęs kiaulės akis ir mato runkelius, o ne gydytojų kolektyvą, kuriuos bando laikyti zombiais.

Šilutiškiai mano, kad V. Laurinaitis geranoriškai atlygins iššvaistytas lėšas: V. Šileikiui neteisėtai išmokėtą kompensaciją, L. Indriuškai ir V. Vaivadaitei prisiteistą žalą už sugriautus jų gyvenimus. Tai mūsų ligoninės lėšos, kurių labai vis trūksta. Jeigu V. Laurinaitis geranoriškai neatlygins šios žalos, piliečiai kreipsis į teismą, o viešuosius interesus teisme gins Apygardos prokuratūra.

Visa tai parodys, kiek tam procesui įtakos padarys „putinistų“ 5-oji kolona, kuri sukinėjasi tarp mūsų ir verbuoja minkštus parsidavėlius, galinčius be muilo lįsti į išangę, kad ir už nedidelį atlygį dengiant aferistus.

Su tokiu kiaulės snukiu V. Laurinaitis išdarkė ir apiplėšė mūsų miestą bei rajoną, o jam talkino tik Pozingio visų reikalų tvarkytoja ir vedėja Violeta Balčytienė, o jiems kompaniją turėtų palaikyti ir viešųjų pirkimų komisijos nariai.

Čia V. Laurinaičio labai trumpa veiklos suvestinė, iliustruota nuotraukomis. Spręskite ir įvertinkite, kiek dar jam, tam raudonam kiaulės snukiui, leisime plėšti mūsų miestą ir rajoną.