Rinkimai Šilutėje: mandatus išsaugojo didžioji dalis politikų

Rinkėjų aktyvumas nepakito

Sekmadienį, kovo 5-ąją, visoje šalyje finišavo 2023 metų savivaldos rinkimų politinė kampanija. Pamario krašto gyventojai ir po ketverių metų išlaikė savotišką stabilumą, rinkdami vietos valdžią. Nors rinkėjų aktyvumo matavimas procentais rodo nežymų augimą, tačiau iš tikrųjų rinkėjų, atėjusių prie balsadėžių, skaičius praktiškai nekito. Procentinį augimą įtakojo rinkėjų sąrašo mažėjimas - nuo 36 140 iki 33 661 rinkimų teisę turinčių rajono gyventojų. Jei procentine išraiška pamėginsime paversti į realius skaičius, taps aišku, kad tiek 2019 metų rinkimuose, tiek šiemet prie balsadėžių atėjo panašus kiekis rinkėjų: atitinkamai 16 884 ir 16 615.

Jau ši aktyvumo analizė parodo, kad esminių pokyčių valdžioje tikėtis neverta, nes tikėtina, jog daugiausia rajono valdžią rinko tie patys rinkėjai, kaip ir prieš ketverius metus. Žinoma, tai nėra absoliuti tikimybė, čia visada bus skirtumų, tačiau jie tikrai nėra lemiantys.

Rezultatų pakilimai ir praradimai

Dar iki rinkimų buvo galima girdėti prognozių, kad mero V. Laurinaičio komanda bus 2023 metų savivaldos rinkimų favoritu ir iškovos daugiausia mandatų. Prognozės išsipildė ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Šilutės rajono savivaldybės taryboje turės 10 mandatų. Tik prasidėjus politinei kampanijai, spalio mėnesį, apie būsimas batalijas dėl tarybos mandatų kalbėjome su aštuonių politinių partijų lyderiais, kurios dalyvavo ankstesniuose rinkimuose, ir klausėme jų prognozių. Tiksliausiai nuspėjo Lietuvos regionų partijos Šilutės skyriaus pirmininkė Lijana Jagintavičienė, kuri mero komandai prognozavo 10 mandatų, o savo partijai pasilikdama tik dvi vietas Taryboje. Taip pat ji teisingai nuspėjo ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ iškovotų vietų skaičių – 2.

Dauguma partijų lyderių neapsiriko prognozuodami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionims demokratams keturis mandatus. Socialdemokratų partija, vedama Tarybos nario ir skyriaus pirmininko T. Budrikio, šiemet sugebėjo iškovoti dvigubai daugiau mandatų, nei per praėjusius savivaldos rinkimus. Ši politinė jėga Savivaldybės taryboje pagal mandatų skaičių yra antroje vietoje ir turės 6 Tarybos narius. Šilutės liberalai, atstovaujantys „Liberalų sąjūdžiui“, prarado turimas pozicijas Taryboje ir iškovojo tik vienintelį mandatą. Darbo partija, Tautos ir teisingumo sąjūdis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo atstovų Taryboje neturės.

„Valstiečiai“ patyrė fiasko

Rinkimuose didžiausią nuosmukį patyrė „valstiečiai“, kurie prieš dvejus metus vidinių nesutarimų ir pertvarkų dėka patys nutraukė ryšius su išrinktais savo partijos atstovais Taryboje. Tokiu būdu Šilutės „valstiečiai“ visiškai pasitraukė iš valdžios. Kurdami naują skyrių ir pritraukdami naujus narius jie nesugebėjo „įšokti į valdžios traukinį“. Sakyčiau, tai yra didžiausias valdžios praradimas, nulemtas kardinalių pokyčių, kurių tikslai turėjo būti visiškai kitokie.

To nepasakysi apie jų buvusią narę L. Jagintavičienę, kuri kone per pusmetį sugebėjo suburti pakankamai stiprią komandą, sugebančią lygiaverčiai mesti pirštinę kai kuriems rajono politikos senbuviams ir tarsi įrodydama, kad „valstiečiai“ buvo neteisūs jos atžvilgiu. Beje, ir kiti buvę Taryboje „valstiečiai“ - Edgaras Padimanskas ir Sigitas Majus - taip pat iškovojo mandatus, nors jau skirtingose partijose. 

Kieno pozicija geresnė?

Politinių partijų iškovotų mandatų skaičius lemia politinius raumenis prie derybų stalo. Akivaizdu, kad nė viena partija neturi aiškios persvaros – daugiau nei pusės Tarybos mandatų, todėl derybos dėl postų ir jų rezultatai nulems valdančiosios daugumos sudėtį. Socialdemokratų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politinis junginys atrodytų realiausias. Juk pastarąją kadenciją šių partijų lyderiai jau dirbo koalicijoje.

Tačiau yra visokių „bet“. Vienas dalykas tai, kad abiejų lyderių laukia kova dėl mero posto ir T. Budrikis be kovos nepasiduos, tad akivaizdu, jei vertinsime šio politiko darbą ir augančius komandos rezultatus rinkimuose. Kitu esminiu aspektu galėtų būti socialdemokratų padidėjusios gretos, kurios leidžia jos lyderiui išsiderėti geresnių sąlygų. Sunku įsivaizduoti, bet jei jauno politiko ambicijos nebūtų patenkintos, jis galėtų mėginti suformuoti politinę daugumą kartu su buvusiais oponentais. Bet čia greičiausiai būtų didesni praradimai nei atradimai, nes reikėtų daugiau paaukoti. Vis dėlto T. Budrikis yra jaunas ir ambicingas politikas, kuris tikrai savojo šanso nepaleis iš rankų. 

Savivaldos rinkimuose dalyvavo pusė rinkėjų

Užvėrus rinkimų apylinkių duris ir pasibaigus balsavimui, paaiškėjo, kad 2023 metų savivaldos rinkimuose Šilutės rajono gyventojai buvo aktyvesni nei ankstesniuose savivaldos rinkimuose. Šiemet 33 661 rinkėją turinčioje Šilutės rajono savivaldybėje, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 20 val. rinkėjų aktyvumas rinkimų dieną buvo fiksuotas 39,21 procento. Iš anksto balsavo 10,15 procento rinkėjų ir bendras gyventojų aktyvumas rinkimuose sudarė 49,36 procento.

Beveik trimis procentais rinkėjai buvo aktyvesni nei prieš ketverius merus. 2019 metais rinkėjų aktyvumas sudarė 46,72 procento, o rinkėjų skaičius buvo didesnis daugiau nei trimis tūkstančiais. Iš viso prieš ketverius metus rajone buvo 36 140 rinkimų teisę turintys gyventojai.