Jauninantis Šilutės trečiojo amžiaus universitetas
Šilutės trečiojo amžiaus universitetas kaip tas ilgai brandintas vynas, jo skonio iš karto neatspėsi ir nesuprasi. Čia taip pat kaip Dantei nuėjus nemažą gyvenimo kelią vėl atsidurti klaidžiame miške, kuriame gelbsti palydovė Beatričė.
Kad nepasiklystume pragaro ratuose ir liūdni nestovėtume prie langelio, mus kviečia burtis ir dalintis išmintimi universiteto rektorė Elena Stankevičienė, nepavargstanti ieškotoja asmenybių ir paslėptų talentų, neprarandanti vilties pasėti gerumą maloniai bendraujant. Po neseniai praūžusio įspūdingos Broniaus Bušmos knygos „Giminės“ pristatymo ir režisieriaus artistiškumo, sukėlusio audringus sielos prisiminimus, netrukus buvome pakviesti Jogailaičių takais keliauti į Krokuvą, kur mums, patyrusiems ir šaltį, ir karštį, jaunas gidas Andrius kalbėjo, kad keliauti – reiškia gyventi. Vėl buvome priversti pajausti tą kunkuliuojantį kraują gyslose: ar kopdami į aukščiausias svaiginančias viduramžių tvirtoves, ar leisdamiesi į legendinius Veličkos druskų požemius.
Ir čia tie stebuklai keliaujant prasideda, nors ir maudžia kojų raumenis, brandžios sielos atsiveria, dalinasi jausmais ir prisiminimais, nebėra ribos tarp praeities ir dabarties, įvyksta atgimimas kaip tą gaivų pavasarį. Surandami nauji talentai, dainininkai ir pasakotojai, supa maloni sava bendruomenė. Jaunas gidas gal tikrai pažadina gyvenimo džiaugsmą, žmonės pasakoja savo istorijas, dalinasi artimųjų nuotraukomis, verčia susimąstyti, suranda daug naujo nueito kelio apmąstymuose.
Tai tikrai ne vien kelionė kunigaikščių ar mūsų protėvių takais, tai atradimai savęs ir kitų, tai sielos pripildymas Zakopanės kalnų didybe ir grožiu. Trečiasis amžius. Ir vėl pradžia naujų atradimų, pažinimas supratingų akių ir šypsenų, mes grįžtame jau kitokie, brandi universiteto bendruomenė, į kurią atlapota širdim kviečiame visus, neprarandančius vilties išlaikyti jauną ir atvirą širdį.