Finalinio bilieto dar teks palaukti
Ketvirtfinalio barjero nepavyko įveikti. Šiemet Simono Serapino treniruojamai „Šilutei“ duris į nuvažiuojantį penktą finalinį ketvertą užtrenkė jaunieji žalgiriečiai iš Kauno. Tai antrasis „Žalgirio 2“ komandos akibrokštas pamario ekipai. Tiesa, 2018 metais atkrintamosiose rungtynėse tarp šių komandų prireikė net penkių dvikovų ir lemiamoje kovoje Šilutėje triumfavo žalgiriečiai, kurių gretose tuomet žaidė Rokas Jokubaitis, Gytis Masiulis, Ignas Sargiūnas, Matas Jogėla, Lukas Uleckas ir kiti krepšinio pasaulyje dabar jau gerai žinomi krepšininkai.
Pirmieji nutraukė pergalių seriją
Be rimtesnio pasipriešinimo įveikę aštuntfinalio varžovus sausu rezultatu 3:0, S. Serapino auklėtiniai iškopė į ketvirtfinalį. O čia jau laukė rimtesnis varžovas, vienas iš sezono lyderių - Kauno „Žalgiris 2“. Beje, „Šilutė“ pirmoji sezone „išrašė“ pralaimėjimą kauniečiams ir nutraukė jų trylikos pergalių seriją. Tai buvo vienintelis kartas, kada pavyko įveikti galingus varžovus, savo sudėtyje turinčius du žaidėjus, kurie matė Eurolygos kovas, jau vilkėdami pagrindinės „Žalgirio“ komandos marškinėlius: Liutaurą Lelevičių ir Motiejų Krivą.
Pastarasis aštuoniolikmetis yra kertinė jaunųjų žalgiriečių figūra, padedanti skinti pergales. O tandeme su L. Lelevičiumi jie niekais paverčia varžovų pastangas rimčiau pasipriešinti. Taip atsitiko pirmose „Šilutės“ ir „Žalgirio 2“ ketvirtfinalio rungtynėse Kaune. L. Lelevičiaus pelnytas 31 taškas ir įtikinamai sutriuškinta pamario ekipa 94:69 (23:17, 26:17, 22:18, 23:17). Antrasis komandų susitikimas įžiebė vilties „Šilutės“ sirgaliams, stebėjusiems atkaklią krepšininkų kovą. Tačiau nors ir visas jėgas rungtynėse atidavė S. Serapino ekipa, tačiau teko pripažinti pralaimėjimą 61:68 (12:14, 19:17, 16:22, 14:15).
Žalgiriečių triumfas
Trečią kartą komandos susitiko Kaune, balandžio 6-ąją. Tai buvo lemiamas susitikimas „Šilutei“. Ir nors pamario krašto krepšininkai pademonstravo kovingumą, deja, tai jiems buvo paskutinės šio sezono rungtynės. O jaunieji žalgiriečiai krepšinio veteranų Manto Kalniečio ir Pauliaus Jankūno akivaizdoje žengė į finalo ketvertą, įveikdami S. Serapino auklėtinius 83:65 (24:24, 22:20, 24:13, 13:8).
„Šilutės“ žaidimas „sustojo“ antroje rungtynių pusėje ir tuo pasinaudojo varžovai, išsiverždami į priekį dviženkle persvara. Ir nors šio sezono „Šilutės“ ekipos vizitinė kortelė - vyr. trenerio S. Serapino „susižvejota“ techninė pražanga - nebuvo išimtis šiose rungtynėse, tačiau vis daugiau dėmesio ir priekaištų sulaukiama dėl teisėjavimo kokybės ir taisyklių traktavimo, kartais išties prasilenkiančio su krepšinio taisyklėmis.
Ar turi atsirasti epizodų peržiūra?
Suprantama, kad šiuolaikinis krepšinis yra greitas žaidimas, tad ir teisėjams yra tikras išbandymas akimirksniu priimti teisingus sprendimus. Ir neatsitiktinai didžiajame krepšinyje Eurolygos bei LKL aikštelėse treneriai gali pasinaudoti iššūkio taisykle, kada rungtynių teisėjai privalo trenerio reikalavimu peržiūrėti ginčytiną epizodą ar teisėjo sprendimą. Ir neretai tokiu būdu ištaisomos teisėjų padarytos klaidos, kurios gali pasukti rungtynių eigą priešinga linkme.
Deja, Nacionalinėje krepšinio lygoje tokios „prabangos“ treneriai neturi. Ir tik atkrintamosiose rungtynėse dalyvauja paskirti varžybų komisarai, kurie iš esmės nėra išsigelbėjimo ratas nuo teisėjavimo klaidų. Stebint vien „Šilutės“ rungtynes, gali susidaryti įspūdis dėl pamario ekipos stratego S. Serapino polinkio „kolekcionuoti“ technines pražangas. Tačiau jei stebėsime ir kitų komandų susitikimus, tai pamatysime, kad teisėjavimo problemos - tai negatyvi visos Nacionalinės krepšinio lygos tendencija, gadinanti gražų krepšinio rungtynių reginį.
Ir S. Serapinas - vienintelis iš nedaugelio trenerių, kurie turi priekaištų abejotiniems sprendimams ir yra baudžiami už išsakytas pastabas rungtynių metu. Po rungtynių jas sakyti dar labiau beprasmis dalykas.
Belieka vienintelė išeitis: turi atsirasti peržiūros galimybė, suteikianti viltį nesugadintoms „abejotinais švilpukais“ rungtynėms.