Norite nemokamai pasimalkauti? Vilkyškių seniūnas jūsų paslaugoms
Kiekvienas malkomis besikūrenantis puikiai žino, kiek šiais laikais kainuoja malkos. Per pastaruosius keletą metų kainos pakilo kartais.
Jei prieš keletą metų beržinių malkų (nepjautų) buvo galima įsigyti už 25-30 Eur už erdmetrį, tai šiuo metu tas pats kiekis beržinių malkų skelbimuose prasideda nuo 60 Eur. Standartiniam 150 m2 namui su vidutine šilumos varža apšildyti jums prireiks apie 15 erdmetrių malkų visam kūrenimo sezonui. Tad šilti namai žiemos metu tokiam namui atsieis bent 900 Eur, kaip prieš pora metų būtų kainavę apie 400 Eur.
Ar gali malkos būti nemokamos?
Toks staigus kainų šuolis glumina vis daugiau kišenes patuštinti priverstus gyventojus. Elektros, vandens, kuro, maisto kainos, atrodo, brangsta ne kiekvienais metais, bet mėnesiais ar net savaitėmis. O štai atlyginimai ir pensijos su infliacijos mastais kyla labai nežymiai arba nekyla visai, o kartais dėl pablogėjusios padėties versle netgi priverstos susitraukti.
Tačiau šios visos negandos nėra baisios, jei giminaičių ar draugų turite valdžioje! Štai prieš pat Velykas pasimalkauti „nuvirtusių medžių“ valstybinėje žemėje nusprendė Vilkyškių seniūno Dariaus Jurkšaičio brolis. Kapinių teritorijoje esančiame miškelyje Didįjį šeštadienį broliai plušo abu, taip „valydami nepraeinamą ir medžių privirtusią teritoriją“. O kieno kieme atsidūrė „išvalyta mediena“, turbūt klausti nereikia. Į šio įvykio vietą atvyko ir policijos bei gamtosaugos pareigūnai su tikslu patikrinti, ar valstybinėje teritorijoje vykdomi medžių pjovimo darbai atliekami turint leidimą.
Pasirodo, leidimas buvo, o jį savo broliui išrašė pats seniūnas D. Jurkšaitis. O geros širdies Vilkyškių seniūnas, netgi ir pats padėjo patvarkyti „nuvirtusius medžius“. Paklaustas, ar tokia praktika taikoma dažnai – išrašyti leidimus kirsti „nuvirtusius medžius“ fiziniams asmenims valstybinėje žemėje, seniūnas patikino, kad tokia praktika yra dažna. Seniūnijoje yra dešimtys kapinių, daugybė medžių ir gyventojai tikrai gali prašyti pas dosnųjį seniūną pasikirsti „nuvirtusius medžius“.
Pradėjus domėtis, ar tokia praktika, kada seniūnas valstybinėje žemėje leidžia malkautis tikrai yra dažna, paaiškėjo, kad ponas D. Jurkšaitis nemelavo. Praėjus vos keletui dienų po velykinio savaitgalio, „nuvirtusių medžių“ kirtimo darbus vykdė jau kiti fiziniai asmenys. Tik šį kartą malkaujama buvo ne kapinėse, o saugomoje valstybinėje teritorijoje prie kelio Vilkyškiai-Mociškiai. Čia gražią pavasario dieną malkavo keletas Vilkyškių gyventojų, kuriems leidimą taip pat išdavė dosnusis seniūnas D. Jurkšaitis.
Tad mieli „Šilokarčemos“ skaitytojai, jei planuojate apsirūpinti malkomis kitam šildymo sezonui, neskubėkite skambinti įvairiems malkų pardavėjams. Galite tikrai gerokai sutaupyti ir vietoj išleidžiamų šimtų ar tūkstančių eurų kietam kurui, geriau į talką pasikalbinkite draugus, giminaičius, pasigaląskite pjūklus, prisikabinkite priekabą ir kreipkitės į dosnųjį Vilkyškių seniūną D. Jurkšaitį. Jis tikrai didžiulėje seniūnijos teritorijoje ras valstybinėje žemėje esančių medžių, kuriuos galėsite nusikirsti, pasimalkauti ir, žinoma, sukūrenti šaltuoju metu.
Tiesa, valstybės įstatymai į tokius seniūno išduodamus leidimus švelniai tariant „žiūri skeptiškai“. Toks malkavimo valstybinėje žemėje faktas kai kam gali pasirodyti ne tik savivaliavimas, bet netgi - žala gamtai. Tačiau apie visa tai skaitykite kituose „Šilokarčemos“ numeriuose.
Laukite tęsinio