Politikų akibrokštas: sau apribojo susitikimus su rinkėjais!

Įgijo teisę apmokėjimams už susitikimus su rinkėjais

Tarybos veiklos reglamento pakeitimui įtakos turėjo įsigaliojęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Šis įstatymas ne tik reglamentuoja mero institucijos veiklą, bet ir praplėtė tarybos narių apmokamos veiklos ribas. Reikia paminėti, kad šis įstatymas aiškiai apibrėžia savivaldybės tarybos veiklos formas, už kurias kiekvienas tarybos narys turi teisę gauti atlygį. Įstatymo 16-ajame straipsnyje apibrėžiama, kad tarybos nario veikla įgyvendinama savivaldybės tarybos posėdžiuose. Veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama savivaldybės tarybos komitetuose, komisijose, savivaldybės kolegijoje, savivaldybės tarybos narių frakcijose, grupėse ir mišrioje grupėje, taip pat tarybos nariams priimant savivaldybės nuolatinius gyventojus reglamento nustatyta tvarka. Tarybos nario atlygis už jo darbą yra nustatytas konkretus ir negali viršyti vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Valstybės nustatytas toks dydis 2023 metais yra 1 684,90 euro. Atsiradus tokiai naujovei, kaip tarybos nario darbo apmokėjimas priimant nuolatinius gyventojus, Šilutės politikams sukėlė nerimo dėl savo pačių veiklos reglamentavimo.

Konservatoriai pasigenda apribojimų

Konservatorius Vytautas Stanslovas pastebėjo neapibrėžtų niuansų dėl tarybos narių veiklos apmokėjimo: „Pastebiu, kad apmokėjimo tvarkoje nėra numatytas saugiklis, koks didžiausias valandų kiekis susitikimų su rinkėjais gali būti apmokamas“ .

Politikas mano, kad neapibrėžus valandų skaičiaus, tarybos narys turi teisę reikalauti apmokėti už neribotą valandų, bet ne didesnį, nei tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Toks neapibrėžtumas, pasak konservatoriaus, gali pareikalauti didelių lėšų iš savivaldybės biudžeto. Jo paskaičiavimu, už 160 valandų tarybos nario susitikimų su gyventojais 25–iems tarybos nariams tektų apmokėti 42 122,50 euro per mėnesį, o per metus 505 470 eurų. Per kadenciją susidarytų 2 milijonų suma. V. Stanslovas klausė mero: ar savivaldybė numatė tokias lėšas? Baimindamasis šios rizikos dėl neapskaičiuotos didelės išlaidų sumos, politikas pasiūlė papildyti reglamento 183 str. 3 dalį sakiniu: bet ne daugiau kaip tam tikrą valandų skaičių. Jis esą galėtų būti 30 ar 40 valandų per mėnesį. Meras Vytautas Laurinaitis tai pripažino logišku siūlymu ir pakvietė daugiau tarybos narių pasisakyti šiuo klausimu.

Pademonstravo vieningą nuomonę

Nuolat posėdžiuose tvyranti opozicijos stovyklos priešprieša valdančiajai daugumai kadencijos saulėlydyje suvienijo visus. Štai konservatorių atstovas Zigmantas Jaunius stebėjosi, kad iš viso nėra reglamentuota nauja apmokėjimo tvarka ir baiminosi, kad padidinus pusę milijono tarybos nario veiklai, kitą dieną savivaldybėje galima susilaukti STT agentų. Tokios didelės tarybos nario baimės akys netiesiogiai pabrėžia politikų polinkius į veiklos lėšų pasisavinimą. O kad tokie egzistuoja, jau parodė „Skaidrinam“ tyrimas.

Replikuodamas į tarybos nario baimes, meras V. Laurinaitis teigė, kad nesinorėtų didinti sąnaudų, išlaidų šitoje eilutėje. Anot jo,  darbo grupė, dirbusi su naujuoju reglamentu, akcentavo dėmesį į tarybos nario sąžiningumą ir jo darbo specifiką: „Todėl valandų skaičiaus ir nenumatė, kadangi Vietos savivaldos įstatyme taip pat nėra apribojimo, bet Vytauto (V. Stanislovo, - red.) siūlymas vertas dėmesio ir galime padiskutuoti.“

Socialdemokratas Sigitas Majus, dirbęs darbo grupėje, paaiškino tokio projekto pagrindus: „Tas klausimas buvo svarstomas ir diskusija buvo ganėtinai išplėsta. Buvo pastebėta ir daugiau neišspręstų klausimų. Bet dokumentas praėjo Vyriausybės atstovės filtrą, reiškia, su juo viskas yra tvarkoje.“  Politiko manymu, gali atsirasti dar įvairių gairių ir rekomendacijų, tad prie reglamento dar teks grįžti. Jis teigė, kad darbo grupės mintis buvo pažiūrėti praktikoje, kaip kas veikia. O atsakydamas konservatoriui S. Majus pabrėžė, kad šios išlaidos (už tarybos nario veiklą, – red.) bus kompensuojamos „per kitą vietą“, taip pat, kaip dabar mokama už posėdžius ir neturi nieko bendra su „kanceliarinėmis“.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Alina Urbonienė pritarė dėl valandų ribojimo. Ji sutiko su siūloma nuostata. kad nebūtų galima tarybos nariui rinktis maksimalaus 160 valandų skaičiaus. Jos manymu, 40 valandų tikrai pakankamai daug. Taip pat politikė siūlė, kad kažkiek valandų būtų numatyta ir tarybos nario pasiruošimui posėdžiams, kadangi praleidžiama taip pat nemažai laiko. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės lyderis Žygimantas Kurlianskas pritarė keturiasdešimties valandų „luboms“ ir keletui valandų pasirengti posėdžiams.

Jo manymu, tai tikrai atitiktų tarybos nario darbo realijas. Liberalė Daiva Plikšnienė taip pat mano, kad tokios „lubos“ yra būtinos. Jos kolegos Audriaus Endzino manymu, 40 valandų riba yra visa normalaus darbo savaitė. Jis atkreipė dėmesį, kad visi tarybos nariai yra dirbantys ir tie 40 valandų yra viršvalandžiai. Pasak tarybos veiklą paliekančio politiko, ateityje gali iškilti tarifo klausimas, nors ir yra jau nustatytas. Jis siūlo nesukti čia galvos, darbo grupė dar dirbs tuo klausimu ir ateis į tarybą su naujais pasiūlymais.

Ar teisėtai apribojo tarybos nario veiklą?

Posėdį vedęs meras V. Laurinaitis sutiko su išsakytomis politikų nuomonėmis. Jis pritarė, kad į apmokamą tarybos nario veiklą reikėtų įtraukti ir laiką, skirtą pasiruošimui posėdžiams. Balsavimui buvo pateiktas papildymas ir įtrauktas sakinio pratęsimas „bet ne daugiau kaip 40 valandų per mėnesį“. Už šį siūlymą balsavo 18 dalyvavusių tarybos narių. Du tarybos nariai susilaikė. Tai A. Endzinas ir Edgaras Padimanskas. O štai Vygantas Kamarauskas ir Sigitas Šeputis balsavo prieš. Taigi, sprendimas priimtas. Ką gi parodo reglamento svarstymas ir balsavimo rezultatai? Iš esmės verčia abejoti atskirų tarybos narių kompetencijomis. Nors diskusijoje ir buvo minimas Darbo kodeksas, tačiau nė vienas tarybos narys, o kurių dauguma kasdienėje deklaruotoje darbinėje veikloje, yra vadovų lygmens darbuotojai, neužsiminė dėl darbo laiko apskaitos, reglamentuotos Darbo kodekse. Todėl tikriausiai  V. Stanslovo „baimės“ dėl neapibrėžtų valandų skaičiaus yra skubotumo pasekmė. Priminsime, kad likus pusvalandžiui iki jungtinio komitetų posėdžio tarybos nariams ir buvo pateiktas naujasis reglamentas. Tad komitetų „filtrą“ reglamentas praėjo politikams net nežinant jo turinio.

Galimai tik paviršutiniška pažintis su juo po savaitės atvėrė kelią diskusijoms, tuščioms ir populistinėms. O štai jau priimtas sprendimas riboja tarybos nario teises dirbti su rinkėjais, o, svarbiausia, gauti už tai jam priklausantį atlygį. Siūlomas, bet dar nepriimtas, darbo laiko apmokėjimas už pasirengimą posėdžiams neturi pagrindo įstatyminėje bazėje. Tokios veiklos formos nėra tarp įvardintų savivaldybės tarybos veiklos formų ir greičiausiai gali būti „dviračio išradinėjimu“. Patikėsime, kad tai pasekmė tokio skuboto veiksmo, kaip „prakišto“ Reglamento projekto į tarybos dienotvarkę.

Nesigilino, ar nežino darbo laiko reglamentavimo?

Tad grįžkime prie pasiūlymo riboti tarybos nario veiklos su rinkėjais laiką, baiminantis valandų skaičiaus padidėjimo. Šis siūlymas ir pateikti skaičiai yra visiškai populistiniai ir nukreipti „pagrąžinti“ grėsmes, taip pakėlus siūlančiojo reikšmę teikiamam siūlomam sprendimo projektui. Jei siūlęs riboti susitikimų laiką iki keturiasdešimties valandų per mėnesį politikas būtų pasidomėjęs darbo ir poilsio laiko reglamentavimu įstatymais, tai jo galėjo ir nebūti.

Ką gi iš tikrųjų sumažino šis sprendimas, kuriam pritarė dauguma tarybos narių. Darbo ir poilsio laiko reglamentavimas Darbo kodekse, kurio išaiškinimas yra pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje, jau numato ribojimus dėl maksimalaus darbo laiko: „Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą – ne ilgesnis kaip 12 val. per dieną ir 60 val. per savaitę. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12valandų“.

Kadangi visi be išimties naujai išrinkti tarybos nariai yra deklaravę darbo santykius privačių interesų deklaracijose, todėl jiems atsiranda prievolė derinti papildomo darbo laiką (tarybos nario veikla nėra išimtis) su pagrindine darboviete. Todėl nė vienam tarybos nariui nėra galimybių deklaruoti 160 valandų veiklos priimant rinkėjus. Papildomam darbui lieka tik keturios valandos per dieną ir tai ne visiems. Antai gydytojas urologas E. Padimanskas, jau dirbantis keliose sveikatos įstaigose ir apytiksliais skaičiavimais dirbantis ir kelionėse praleidžiantis vidutiniškai apie 14 valandų per dieną visiškai neturi laiko rinkėjų priėmimui, kuris gali būti apmokėtas.

Apie E. Padimansko darbo laiką rašėme praėjusiame „Šilokarčemos“ numeryje („Šilutės politikų transporto kompensacijoms – beveik pusė milijono eurų!“). Kiti, kurie neturi papildomų darbo sutarčių per mėnesį daugiausia gali deklaruoti 80 darbo valandų. Iš jų atimkime laiką, praleistą posėdžiuose, komitetuose ir įvairiose darbo grupėse, tai panašiai ir gausis tas laikas, kurio „lubas“ įsitaisė tarybos nariai. Tai ko vertas šis siūlymas, spręskite patys. Tačiau jis turi ir kitą medalio pusę, gal svarbesnę nei pinigai. O jei tarybos narys taptų bedarbiu? Kitaip tariant jo pagrindinė darbovietė ir bus savivaldybės taryba? Ar ribojimas ties keturiasdešimčia valandų yra pagrįstas ir nevaržo tarybos nario teisės dirbti su rinkėjais ir gauti teisėtą atlygį? Juk vietos savivaldos įstatymas nedraudžia dirbti ir daugiau nei keturiasdešimt valandų.

Bet štai Šilutės tarybos veiklos reglamentas jau apriboja tokią galimybę ir prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui. O juk Reglamentas negali būti viršesnis už įstatymą, ar ne taip? Išvada peršasi tokia: vienų godumas ir kitų baimės, padaugintos iš bendro kompetencijų ar laiko įsigilinti stygiaus, veda nelogiškų ir nepagrįstų apribojimų keliu. O juk taip gražiai norėjosi įtikti rinkėjams, parodant susirūpinimą biudžetu, bet deja ­– kaip visada.