Nuomonių sijojimo metas

Reforma po reformos. Metai po metų. Rodos, būtų gana. Bet ne! Pagalvojus, tai tereiškia vieną – ankstesni persitvarkymai išsikelto tikslo nepasiekė. Bando iš naujo. Vėl skubėdami, pernelyg nediskutuodami su tais, kuriuos ta reforma palies. Dabartiniai valdantieji, kaip Olimpo dievai – viską mato, viską žino. Kitos nuomonės, abejojančios naujovėmis, tik užtęstų „neatidėliojamą“ reikalą.

2024-aisiais dideli pokyčiai gali ištikti jau nureformuotą švietimo sistemą. Ruošiamasi į valstybines mokyklas priimti specialiųjų poreikių vaikus. Šiais mokslo metais ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 74 tūkstančiai tokių auklėtinių. Jie labai skirtingi. Vieni paklusnūs, ramūs, kažkiek stengiasi mokytis, o kiti lengviau susierzina nei susikaupia pamokai, gali iškoneveikti mokytoją, badytis špygomis, spjaudytis,  rėkauti. Į privačias mokyklas jie nebus nukreipiami. Kaip mokytojui vesti pamoką, išaiškinti užduotį norintiems mokytis? Jei taip įvyks, pasiturintys tėvai leis savo vaikus į privačias mokyklas. Apie šią problemą rašė „Vakaro žinios“ (Nr. 56, IV. 14.).

Norom nenorom peršasi spėlionė, jog kai kuriems politikams nerūpi, kad šalis turėtų daug išsilavinusių piliečių? Kitokių poreikių vaikų buvo ir sovietmečiu, bet žymiai mažiau ir jie mokėsi specialiose mokyklose, kur įgydavo ir amato (staliai, siuvėjos) žinių. Baigę mokyklas įsidarbindavo buitinių paslaugų kombinatuose, įmonėse. Ar pedagogai susivienys ir bandys derėtis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad būtų surastas kompromisinis sprendimas, priimtinas abiem pusėms? O gal švietimiečiai neišdrįs atsikirtinėti prisiminę, kaip jų kolegė Astra Genovaitė Astrauskaitė, dalyvavusi įvairiuose protesto mitinguose, buvo apkaltinta riaušių organizatore ir vejama iš mokyklos. Slegiantis psichiką veiksnys, jei nesi pensininkas bei tebenori dirbti Lietuvoje. Beje, Vilniaus miesto apylinkės teismas jau pradėjo nagrinėti riaušių, kilusių 2021-ųjų rugpjūtyje prie Seimo, bylą. Kaltinamaisiais patraukti net 87 asmenys.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, advokato Egidijaus Bičkausko nuomone, byla perteklinė, kyla klausimas, kiek Lietuvos pilietis, atėjęs mitinguoti, turi teisę į saviraišką, politinius įsitikinimus. Na, akmenis mėtę vyrukai nusipelno bausmės, o kiti, atėję išreikšti nepasitenkinimą valdžia, jei bus pripažinti kaltais, matyt, ateityje vengs mitingų, nes kaustys baimė. Viena nuomonė, viena tiesa – jau turėjome tokį istorinį etapą. Antram tikrai neplosime.

Teisėja išdrįso: nesutiko įregistruoti vienalyčių porų civilinę partnerystę 

Žinome, kokia aktyvi LGBT bendruomenė, rengianti savo spalvingus paradus ir kelianti įvairius reikalavimus. Tarp jų ypatingą vietą užima prašymas oficialiai įteisinti vienalyčių porų santuoką. Partnerystės įstatymas Seime įregistruotas pernai, rugsėjo 29-ąją. Bet įstatymas dar nepriimtas. Visuomenės apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos piliečių tam nepritaria, bet mažuma tebepuoselėja viltį, kad jei ne šio Seimo kadencijos išrinktieji, tai juos pakeisiantys balsuos už Partnerystės įstatymą.

Kodėl to taip siekiama? Juk netradicinės seksualinės orientacijos asmenys gali kiek nori gyventi poromis ar net komunomis, niekas jiems netrukdo. Susituokę įsivaikintų vaikus?! Ar mylės svetimus, jei savų nenori turėti? Čia mįslių miškas, gal net gūdus. Į kiekvieno kailį neįlįsi. Vilniuje trys vienalytės poros kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamos įteisinti jų santykius, tai yra įregistruoti civilinę partnerystę. Besikreipiantieji, regis, manė, jog teisėja Rima Bražinskienė neišdrįs eiti prieš vakarietiškas vertybes, prieš srovę, kuri stipri ir Lietuvoje, tačiau LGBT nariai apsišovė.

Teisėja tiems „kerams“ nepasidavė, atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus. Sprendimo motyvas kuo aiškiausias: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Konstitucija – tautos balso išraiška, priimta referendumu. Nepriimtas Partnerystės įstatymas negalioja, nėra teisės akto, kuriuo vadovaujantis būtų galima įregistruoti vienalyčių asmenų civilinę partnerystę. Bet teisėjos sprendimas ne visiems patiko, radosi aukšto rango kritikų, linkusių savaip interpretuoti pagrindinį šalies įstatymą Konstituciją. Apeiti teisinius aktus, ignoruoti esmines Konstitucijos, Civilinio kodekso formuluotes – teisininkui netinka, net ciniška.

Taip post factum pareikštas kelias nuomones apibūdino viena iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkė Zita Šličytė. Ar Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas sprendimas bus skundžiamas Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre? Sužinosime.