Šilutės paveldo likimo klausimas. Apsieisite ir be senosios gaisrinės, ir be Rittenso namo, jei ką!

Kaip perkūnas iš giedro dangaus neseniai sugriaudėjo žinia apie parduodamą Šilutės gaisrinę. Visa intelektualioji bendruomenė net pritūpė iš netikėtumo. Argi tai įmanoma? Pastatyta ant Hugo Šojaus miestui dovanotos žemės, ji stovi čia beveik šimtmetį.

Kaip atsitiko, kad vienas patraukliausių ir, regis, ne avarinės būklės pastatų miestui tapo našta?

Pasakysite - neatitinka šiuolaikinių reikalavimų?

Bet gal verta pasistengti, kad tokiu turizmui patraukliu objektu būtų pasirūpinta? Išskiriant mažą kampelį ekspozicijai - pasakojimui apie šlovingus senųjų gaisrininkų nuopelnus Šilutei bei jų darbus.

Kita vertus, jei jo likimas bus kaip arklių pirklio Rittenso namo Lietuvininkų g. 36 - tokios ateities perspektyva visiškai širdies nedžiugina...

Kadaise parduotas buvęs muziejaus pastatas Lietuvininkų g. 36 iki šiol pokyčių nerodo, laikas čia tarsi sustingo, pagyvėjimas matomas tik prieškalėdiniu laikotarpiu, kai greta aptvertame kieme vyksta eglučių prekyba. Tiesa, tvorelė parinkta estetiška. Bet nieko daugiau.

Dar vienas piktinantis pavyzdys - Stadiono g. 10 pastatas, pasirodo, jis taip pat buvo parduotas, o sužinoti, kas dabartinis šeimininkas net nesvajokite - nes bus pagrasinta duomenų apsauga, ir tuo atsitverta nuo interesantų betonine siena.

Labai patogu ir saugu. Taip galima tykiai išparduoti viską, svarbu tik pirkėją rasti. Puikiame, senoviniame pastate buvo ir užeiga, ir futbolininkams skirtos patalpos, kuriose jie galėjo persirengti treniruotėms, o kartais ir pernakvoti, kad ryte iškart šokteltų į stadioną, kuris greta, o paskui apmirė ir ėmė nykti, kaip kiekvienas pastatas, kuriame negyvenama.

Pakalbinus vietoje besidarbuojantį žmogų, tesužinojome apie neva šį pastatą įsigijusį Vainuto verslininką.

Šmėstelėjo mintis, gal verslininkas šis peilius turguje galanda, ir niekaip nesukaupia pinigų pastato remontui, nes išvydus stogo būklę - pasišiaušia plaukai. Vaizdas tikrai ne koks. Namas Stadiono gatvėje smenga ir nyksta.

Gal taip savivaldybė palengva atsikrato visų paveldinių objektų, kad nereikėtų jų tvarkyti? Verčiau pataupyti degalams bei kanceliarinėms, ar ne? Apsikompensavus nuo galvos iki kojų bei apsiklijavus pirkimo čekiais akis, žvaliai stovėti tautos gerovės sargyboje.

Ramūs ir stovintieji paveldo gynybinėje linijoje, karžygiai ir riteriai be sąžinės bei padorumo. Apie ką jūsų sapnai, gerbiamieji? Ar neturėtumėte reikalauti atsakomybės iš nusipirkusiųjų bei netvarkančių pastatų - šio krašto pasididžiavimo?

Gal viena kita baudelė juos energizuotų, kaip tuos rožinius zuikius su energaizerio baterijomis?

Nes jei taip ir toliau - atvykstančių turistų apžiūrai teliks renovuoti sovietmečio daugiabučiai ir jūsų korupcijos pritvinkusi irštva magnolijų pavėsyje.

Ak, dovanokite, balti nekaltieji švarios sąžinės rūmai...