Meilė kortoms siūbuoja vadovo reputacijos laivą

Neleidžia ramiai gyventi

Pastarųjų savivaldos rinkimų teatre iškritusi iš valdančiosios daugumos koalicijos, bet iš politikos nepasitraukusi Tarybos narė Lijana Jagintavičienė nepakeitė savo požiūrio į aštrius klausimus. Tad ir praėjęs Savivaldybės tarybos posėdis netapo išimtimi. Šį kartą politikė sugrįžo prie pomėgių klausimo. Jai ramybės neduoda VšĮ „Šilutės sportas“, pavaldžios Savivaldybei įstaigos, direktoriaus Dainiaus Gricevičiaus polinkis į azartinius lošimus.

Dar rinkimų metu socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame D. Gricevičius ir mero partinis bendražygis, Tarybos narys Arūnas Pupšys kompanijoje su piliečiu, negalinčiu pasigirti nepriekaištinga reputacija, lošia kortomis iš pinigų. Be kita ko, A. Pupšys dar ir vykdo Lietuvos Respublikos Seimo nario Zigmanto Povilo Balčyčio padėjėjo funkcijas. Įrašo paplitimas prieš rinkimus, politinės kampanijos metu, sulaukė skirtingų reakcijų ir teko girdėti įvairių nuomonių. Tačiau bet kuriuo atveju tai nėra vien rinkimų problema.

Tai patvirtina ir Lietuvos regionų partijos Šilutės skyriaus  pirmininkės L. Jagintavičienės tolesnis domėjimasis. Ir vėl politikė primena ir mina ant „skaudančios pūslės“, liaudyje dar vadinamos „mazoliu“, ir neša į viešumą reputacijos dalykus: „Ar gali vadovas, užimantis tokias pareigas, turėti tokį pomėgį – lošti iš pinigų?“ Tokį klausimą tiesiogiai merui uždavė L. Jagintavičienė dėl sporto ir ugdymo įstaigos direktoriaus.

Ar visada azartas sporte - varomoji jėga?

Šis klausimas ne šiaip sau iškyla. Azartas ir sportas - tai du dalykai, dėl ko pritraukiami žiūrovai, dėl ko sirgaliai eina iš proto ir dėl ko aikštelėje vyksta kova. Šį kartą kalbame apie krepšinį, apie tą sporto šaką, kurios pagrindinė miesto komanda išlaikoma iš Savivaldybės biudžeto. Po paskutiniu metu įvykusių pertvarkymų VšĮ „Šilutės sportas“ ne tik valdo miesto krepšinio ir futbolo reprezentacines komandas, kovojančias aukšto meistriškumo varžybose, bet ir užsiima vaikų ir moksleivių ugdymu. Ir pastaroji įstaiga gauna nemažas subsidijas savo veiklai.

Nelieskime įstaigos rezultatų o pažvelkime per Tarybos narės L. Jagintavičienės iškelto klausimo prizmę: pomėgio azartiniams lošimams. Tarybos narė dar minėjo automobilių pirkimus JAV aukcionuose. Daugelis žmonių perka automobilius iš JAV ir iškyla paprastas klausimas: o kuo čia dėti automobiliai ir azartas. Iš esmės kaip ir neturi nieko bendro, išskyrus mažą, bet reikšmingą detalę: kai kurios finansų įstaigos ir bankai atsisako suteikti kreditus toms įmonėms, kurių vadovai dalyvauja JAV automobilių aukcionuose ir šį veiksmą prilygina prie pomėgio lošti kazino. O lošimai yra ir sporte.

Prieš porą sezonų D. Gricevičius atsisveikino su dviem krepšininkais iš pagrindinės „Šilutės“ komandos, dalyvaujančios NKL pirmenybėse. Neoficialiai buvo įvardinta priežastis - įtarimai dalyvaujant lažybose, buvo informuota net lygos vadovybė, kuri atliko tyrimą. Tačiau įtarimai nepasitvirtino, o vienas iš atleistųjų vėliau tapo NKL čempionu su kita komanda. Taigi, lažybos, kaip ir kortos, yra azartinis lošimas iš pinigų. Ir jei vadovas meta iš komandos vien dėl įtarimų, kad žaidėjas dalyvauja lažybose, atsiradusių dėl vienų ar kitų prastai sužaistų rungtynių, tai iškyla klausimas: o kokius reikalavimus jis kelia pats sau? Kaip derėtų vadovui pasielgti, iškilus viešumon panašaus pobūdžio vaizdo įrašams? Padorus vadovas greičiausiai pasuktų paskui tuos krepšininkus, bet...

Kamuolys perduotas teisėsaugai

Tokiu sportiniu terminu galima drąsiai apibūdinti esamą situaciją. Redakcijos turimais duomenimis, kuriuos dalinai patvirtina savo pasisakymu ir Šilutės meras V. Laurinaitis, vaizdo įraše esantys trys lošėjai dabar aiškinasi santykius pasitelkę teisėsaugos institucijas. Tiek meras, tiek politikas A. Pupšys, tiesioginis „serialo“ veikėjas, įtikinėja, kad šiuo klausimu vyksta ikiteisminis tyrimas. Nežinome, koks vyksta tyrimas ir ką tiria teisėsauga, nes oficialiai ir nesidomėjome. Ne redakcijos reikalas, o skaitytojui labiau įdomu moraliniai ir etikos aspektai iš politikų ir įstaigų vadovų pusės.

Tačiau turimais duomenimis, to tyrimo iniciatoriai siekia įrašo autoriaus atsakomybės dėl įrašo paviešinimo teisėtumo. Neteko girdėti, kad būtų mėginama paneigti paties veiksmo fakto. O veiksmas - ne tik kad lošimas, bet dar ir darbo metu, kai direktorius turėtų vykdyti savo tiesiogines funkcijas. Tačiau dabar į tokį klausimą atšaunama, kad direktorius neturėjo prievolės būti darbe.

„Dėl darbo laiko, tai aš klausiau – turėjo laisvą dieną, kadangi jis buvo važiavęs į varžybas šeštadienį, tai jis buvo susikeitęs, buvo toks paaiškinimas“, – argumentuoja V. Laurinaitis, gindamas sau pavaldų įstaigos vadovą. Jis taip pat nurodo, kad vykstant tyrimui negali nieko komentuoti. Matomai nenori „pakenkti“ ikiteisminiam tyrimui. Ir kažkodėl D. Gricevičiui jau taikomos Tarybos nario etikos normos, kurias, anot Savivaldybės vadovo, labai sudėtinga nustatyti.

„Na, ir kas dabar gali nuteisti - ar meras, ar vicemeras vieną ar kitą Tarybos narį?“, – atmušinėjo V. Laurinaitis politikės puolimą, toliau nukreipdamas pagrindinį dėmesį į tai, jog dabar esą teisėsaugos reikalas ištirti, ar padarytas nusikaltimas. Čia detalės išduoda susierzinimą, nes klausimai užduodami konkretūs ir į dešimtuką. Bet visuomenė, sekanti šiuos įvykius, pilnai suvokia, kad tokiose situacijose rėmimasis teisėsaugos tyrimais yra išeitis iš nepatogios padėties. Nežiūrint į tai, kad Savivaldybė nėra ikiteisminio tyrimo dalyvė. O tas faktas tikrai nedraudžia kalbėti ir vertinti etikos, moralines ir dalykines Savivaldybės įstaigų vadovų savybes.

Sąsajos su sporto klubu

Kur slypi mero nuolankumo šaknys sporto įstaigos vadovui, kuris turėtų būti toli nuo politikos. Bet tik ne čia. VšĮ „Šilutės sportas“ yra įsikūręs buvusiame sporto komplekse Gluosnių gatvėje. Tame pačiame pastate jau daug metų patalpas nuomojasi Šilutės sporto klubas „Atėnė“, kurios prezidentė yra D. Gricevičiaus žmona. Ganėtinai patogu, ypač retkarčiais pasinaudoti esama sporto sale ir sutaupyti nuomos išlaidas. Apie tai kalba žmonės, artimi Gricevičių aplinkai.

Bet kalbos lieka tik kalbomis. Yra ir nenuginčijamų faktų. Per pastaruosius dvejetą metų sporto klubo dalyvavimas viešuose pirkimuose apsiriboja viena įstaiga. Tai Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė yra praeityje liūdnai pagarsėjus Kristina Siurplė, tiesiog išspyrusi ankstesnę vadovę, pasinaudodama savo pareigomis savivaldybėje. Vieša paslaptis, kad ši ponia yra mero komandos žmogus, net nežiūrint į partines priklausomybes.

Taigi „Atėnai“ kasmet dalyvauja ir laimi po aštuonis viešuosius prikimus, kuriuos skelbia Visuomenės sveikatos biuras. Pagal viešus duomenis iš portalo „rekvizitai.lt“, šiuose pirkimuose sporto klubui atseikėta 109 530 eurų. Štai ir sąsajų siūlo galas, kuris gali nuvesti kur kas toliau. Bet jis pakankamai paaiškina lojalumo pagrindus azartiškam sporto įstaigos vadovui, kuris nelojalus sportininkams, dar nesusitepusiems, bet su įtarimų šešėliu.

O gal toks nesitaikstymas turi kitus pagrindus? Azartas ir perdėta meilė pinigams nėra kliūtis ir patiems sudalyvauti lažybose dėl sportinių rungtynių baigties. O kokios čia perspektyvos „atspėti“ mačo rezultatą, geriau patylėti.