Gatvių siaurinimo virusu užkrėsta ir Šilutė
Gražėjantis Šilutės miestas tapo kai kurių partijų rinkiminiu saldainiuku. Jei tikėti šio proceso rengėjų lūpomis kažkada išskridusiu teiginiu: pinigų sukišta nemažai - per trisdešimt milijonų eurų. Nors pasikeitus politinių partijų įtakomis valstybės valdyme tie piniginiai srautai sumažėjo, tačiau ne tiek, kad miesto gražinimo procesas sustotų. Kad ir kaip besidžiaugtume atsinaujinimu, jame vis tik yra ir šaukštas deguto, kurį vis sunkiau paslėpti.
Nenurašytas projektas išvydo šviesą
Taip ilgai trūkčiojęs K. Kalinausko gatvės sutvarkymo projekto vežimas vis tik surado savo kelią, kuriuo vedamas jis jau beveik įgyvendintas. Žinoma, po visuomenės pasipriešinimo viešame svarstyme teko jį pakoreguoti ir atsisakyti naujos gatvės, jungiančios Dariaus ir Girėno bei H. Šojaus gatves. Su tuo labiausiai nesutiko Žibų pradinės mokyklos pedagogai ir ją lankančių vaikų tėveliai. Apie tai rašėme 2019 m. spalio 8 dienos „Šilokarčemos“ nr. 78: „Nauja gatvė brukama dėl finansavimo šaltinio reikalavimo!“ Pozityvių dalykų šiame projekte, reikia pripažinti - nemažai. Buvo sutvarkyta pelkėse skendinti aikštelė, pėsčiųjų takas, išasfaltuota likusi gatvės važiuojamoji dalis. Panašu, kad atkarpoje, jungiančioje Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatves, bus uždraustas sunkiasvorių transporto priemonių eismas, tad čia gyvenantys Turgaus gatvės gyventojai galimai galės atsipūsti nuo keliamo triukšmo.
Norėtųsi džiaugtis, kad vietos valdžia savivaldybės administracijos valdininkų asmenyse surado galimybę įgyvendinti savo projektą, kuris netiko tam tikrai visuomenės daliai. Bet reikia ir nulenkti galvą prieš šiuos valdininkus dėl jų parodyto atkaklumo savo siekių įgyvendinime. Tačiau ar visiems tiks tai, kas jau akivaizdžiai matoma.
Ar eismas taps saugesnis?
O matomas Vilniaus mieste pasklidęs gatvių siaurinimo virusas, kurio iki šiol, panašu, nesiruošiama gydyti. Taip, gydyti! Juolab, kad šis virusas pasiekė ir užkrėtė Šilutę. Ir Vilniaus miestas išties čia niekuo dėtas, jo kaltė tik tame, kad ten yra įsikūrusi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Ši įstaiga, kuri reguliuoja visą eismą Lietuvoje, taip pat ir Šilutėje, yra įsitikinusi, kad siauresnės gatvės – tai saugesnis eismas, nes vairuotojai priversti važiuoti lėčiau. Tokius direkcijos atstovų teiginius ne kartą teko girdėti klausantis radijo laidų apie eismo saugumą.
Su tuo negalėčiau visiškai sutikti. Taip, tenka važiuoti lėčiau, tik didelis klausimas, ar saugiau. O kur dar susidarančios spūstys ir kamščiai dėl pernelyg sulėtinto eismo? Nors sunku tikėtis šalutinėje Šilutės gatvelėje kamščių, tačiau niekas neapsaugotas nuo ekstremalių situacijų, kurios atsiranda nelauktoje vietoje ir netikėtai. O kaip vairuotojams tokioje gatvelėje įgyvendinti eismo taisyklių reikalavimą dėl avarinio koridoriaus sudarymo? Juk tokios situacijos kažkurią dieną tikrai galima sulaukti.
Gana reklamuotis!
Tačiau, kaip sakoma patarlėje, šunes loja, o karavanas eina toliau. Taigi valdžios karavanas dar nepasimokė iš mažų žiedų Cintjoniškių gatvėje, kur piko metu susidaro kamščiai dėl savo nepraktiškumo ir neapgalvotų sprendinių. Tokie sprendiniai yra įgyvendinti pagal nustatytas taisykles. O jei tos taisyklės nepraktiškos ir sukelia nepatogumų vartotojui? Kodėl daromas toks mazohizmas visuomenei, kai ne retas keikiame valdžią sustoję „užkištame“ žiede?
Ar taisyklės jau yra toks visagalis ir neliečiamas dalykas? O kam tada reikalinga valdžia, kuri negali išsireikalauti ir susiderinti taisykles su vietiniais reljefo ir gyvenimo būdo ypatumais? Gal jai visiškai pakanka įsisavinti skirtus pinigus ir po to girtis projektų įgyvendinimu būriais fotografuojantis prie kiekvieno menkiausio objektėlio: „administracijos direktorius apžiūrėjo ten, vicemeras pažiūrėjo šen“. Gal gana pijarintis ir metas pasiraitoti rankoves?
Straipsnio komentarai
Realiai, nesutikau nei vieno vairuotojo, kuris džiūgautų siauresnėmis gatvėmis. Automobiliai vis platėja, o gatvės vis siaurėja. Pažiūrėkit tas susiaurintas gatves, visi bordiūrai paženklinti padangų žymėmis. Kam nuo to geriau? Tik teisių neturintiems ir pavydžiai į automobilius žiūrintiems.
džiaugiuosi kad LAKD eina teisinga linkme ir ima pavyzdį iš kitų europos valstybių, specifiškai matau nemažai elementų išmoktų iš Nyderlandų, masochistų šalis numeris vienas pagal straipsnio autorių. Panašius masochizmo pavyzdžius rasite Danijoje, Norvegijoje, ir kiti europos žinomi miestai pradeda daryti tą patį - Paryžiuje rasite daug naujų dviračio takų, siaurinimų, eismo uždarymų.
gatvės siaurinamos psichologiniu tikslu. platesniu keliu eismo dalyviai yra linkę viršyti leistiną greiti nes jiems atrodo saugu važiuoti greičiau, vairuotojai atsižvelgia į savo saugumą o ne į pavojų kurį sukelia aplinkiniams, susiaurinus gatves, ar padarius salelę miesto įvažiavime priverčiame automobilio vairuotoją sumažinti greitį nes jis nesijaučia saugus pats važiuodamas didesniu nei leistinu greičiu. taip galime uždėti ženklą važiuoti lėčiau, bet jeigu pačiam vairuotojui psichologiškai atrodys saugu važiuoti greičiau jis važiuos. jūsų nuomone, uždėjus ženklą 50 ant autostrados visi važiuos tuo greičiu, vient kelio darbų vietose matome dažnai kaip žmonėms atrodo "ai čia jau išasfaltavo važiuosiu 90 nes jau mano atžvilgiu kelias atrodo saugus".
čia jūsų įdomumui angliškai video apie 'traffic calming' - eismo raminimas išvertus, pasirodo kai kuriems mūsų tarpe toks dalykas nesuprantamas - geriau padaryk kelią platų ir vairuotojas pats pasirinks ar nori saugiai važiuoti ar ne.
https://www.youtube.com/watch?v=bAxRYrpbnuA
dar vieną pavyzdį iš Nyderlandų pastebėsite kai kuriose perėjose mūsų mieste - matote trinkeles o ne juostas einančias per kelią, aišku čia dar 'pusiau teisingas' variantas, pagrindinės gatvės šaligatvis turėtu eiti nenusileisdamas tiesiai pagal kelią lyg nebūtų šalutinio kelio toje vietoje, o šalutinis kelias turi užlipti, taip vairuotojas važiuojantis šalutiniu keliu ir kertantis pagrindinio kelio šaligatvį supranta kad jis turi sulėtėti ir kad jis yra svečias pėsčiųjų erdvėje, o ne pėstysis turi prabėgti pro jo valdomą platų kelią. bet kai pagaliau sutvarkys perėjas aukščiausiam saugumo standartui ant šios svetainės atsiras straipsniai apie masochistus neleidžiančius kirsti perėjas 50 km/h miesto centre
ir taip, parkavimo mažinimas yra tikslingas dalykas, daugelyje vakarų miestų daro tą patį. pavyzdžiui šiuo metu tik apie 40% Amsterdamo gyventojų turi automobilį, ir tikslingai padaryta kad automobiliu norint nusigauti nuo vienos miesto dalies iki kitos reikia važiuoti visą ratą per aplinkelį o ne per gyvenamą miestą. turi būti nepatogu važiuoti automobiliu mieste, kad žmonės rinktusi kitas alternatyvas kaip traukinius, viešajį transportą, galbūt tramvajų išvysime kažkada, ir aišku dviračius bet LAKD dar atsilieka nuo Nyderlandų su tuom kad pas mus "SAUGUMUI" dviratininkas turi nulipti ir pereiti beveik visas sankryžas kaip pėsčiasis, nes pasirodo jis važiuodamas 15 kmh greičiu kelią pavojų 50+ km/h važiuojančioms 2 tonų dėžėms. pagal mane žymiai sunkesnė transporto priemone važiuojanti didesniu greičiu šiuo atvėju kelią didesnį pavojų aplinkiniams ir turi būti lėtinama, o ne dviratis ir saugumą daugiau pagerintu ne metalinių barikadų statymas dviračių tako sankryžoje su keliu o prieštankinių ežių statymas automobiliams sulėtinti (aišku tai daroma patrauklesnėmis priemonėmis), bet matome koks absurdas, jums svarbu kad jūsų automobilis mieste galėtu važiuoti kaip lenktynių trasoje, o visi kiti turi trauktis iš jūsų kelio, autostradoje suprantu, bet čia yra miestas, susidarė pas mus prasta kultūra pagal kurią žvelgiame į pėčiuosius viešajį transportą ir dviratininkus kaip antraeilius piliečius trukdančius mūsų automobiliams mieste.