Valdžia projektą reanimuoja socialiniame tinklapyje

Vertikalus ženklinimas netinka

Žiedinės sankryžos įgyvendinimo idėja istorinėje Žibų aikštėje atsirado dar gerokai prieš COVID-19 pandemiją. Tuometis administracijos direktorius Virgilijus Pozingis visuomenei pristatė parengtą sankryžos projektą. Seniūnijos salėje susirinkime dalyvavo aktyvesni miestiečiai, kai įprastai vykstančiose viešinimo procedūrose visiškai nedalyvaujama. Toks aktyvumas, kad ir nedaugelio gyventojų, visų viešinimų fone pabrėžia ypatingą projekto svarbą šiai teritorijai.

Tuomet 2020 metų birželio 12 dienos susirinkime nebuvo pritarta šiam projektui. Tai, kad eismo sureguliavimo pokyčiai sankryžoje yra reikalingi, neabejota susirinkime. Tačiau pirmiausia reikia atsižvelgti į paveldo autentiškumą, ir buvo siūloma projektuoti atsižvelgiant į istorinį ir kultūrinį paveldą. Taigi, išryškėjusi esminė visuomenės nuomonė dėl žiedinės sankryžos judrioje Lietuvininkų, Tilžės ir M. Jankaus gatvių susikirtimo vietoje pasireiškė abejonėmis dėl žiedinės sankryžos būtinumo. Kaip alternatyva buvo pasiūlytas eismo reguliavimas vertikaliu ženklinimu, tačiau projekto rengėjai šį siūlymą atmetė, motyvuodami nustatytomis taisyklėmis.

Apie tai jau rašėme 2020-05-08 „Šilokarčemos“ Nr. 35 „Ar Šilutei reikalinga dar viena žiedinė sankryža?“ ir 2020-06-16 Nr. 46 „Šilutės senamiesčio „papuošimas“ XXI amžiaus naujovėmis?“

Dar vienas projekto fiasko

Tačiau valdžios vyrams labiau reikia tos sankryžos nei šilutiškiams. Todėl buvo surengtas dar vienas projekto pristatymas, tik dėl pandemijos - nuotoliniu būdu. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimo išvakarėse jau trečią kartą Šilutės bendruomenei buvo pristatomi projektiniai siūlymai dėl numatomo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 165 Šilalė-Šilutė sankryžos su Šilutės miesto M. Jankaus g., esančios 56,65 km, rekonstravimo į žiedinę sankryžą.  Matyt, kažkur giliai buvo viltis, kad ne visi „aktyvistai“ gali naudotis elektroninėmis priemonėmis?

Tačiau ne taip paprasta buvo. Ir šiame nuotoliniame susirinkime Šilutės r. savivaldybės administracijos pateiktas koreguotas projektas patyrė fiasko. Nuskambėjęs eilinį kartą esminis bendruomenės prašymas negadinti Šilutės senamiesčio kraštovaizdžio, panašu „praleidžiamas pro ausis“. Apie tai taip pat buvo rašoma 2021 metų sausio 19 dienos „Šilokarčemos“ 5-ąjame numeryje: „V. Pozingis: „Jeigu važinėčiau į darbą su arkliais, man to žiedo nereikėtų!“ Ir panašu, kad miestiečių bendruomenės nuomonė dėl eismo reguliavimo kitais būdas nėra priimtina Šilutės valdžios „baltuosiuose rūmuose“.

Abejonės skaidrumu gilėja

Kaip kitaip dar būtų galima pavadinti atkaklų siekį istorinėje vietoje įrengti žiedinę sankryžą? 2021 metų kovo 19 dienos „Šilokarčemos“ Nr. 20, straipsnyje „Valdžia meta šiaudą „skęstančiam“ sankryžos projektui“, suabejota projekto skaidrumu:

„Vienas aktyvus mūsų krašto pilietis „H“ (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigė, kad už mažo tipo žiedinės sankryžos įrengimą galimas rangovas „K“ yra sumokėjęs 25 tūkstančius eurų „atmilžio“, dar vadinamu svetimybe „otkatu“. Visas abejones dėl sprendimų skaidrumų tolesni valdžios veiksmai tik labiau jas įtvirtina. Juk po viešinimo procedūrose gavę nepritarimo niuksą, valdininkai ėmėsi dar vieno projekto gelbėjimo rato ir paskelbė viešą balsavimą Šilutės savivaldybės internetinėje svetainėje. Matyt, buvo tikėtasi, kad didesnė dauguma piliečių pritars savivaldybės norui įgyvendinti sankryžos projektą. Tam buvo pasitelktas ir „nesportiškas“ elgesys, duodantis nurodymus rajono seniūnams.“

„Patys balsuokit, žmonių paprašykit. Pasižiūrėkit galimybes darbuotojų ar kolegų galimybes, kad už tą žiedą prabalsuotų“, – pateiktame redakcijai balso įraše skambėjo administracijos direktoriaus balsas. Tačiau bet kokios viešinimo ir nuomonės apklausos formos nedavė pageidaujamo rezultato. O kad yra toks geismas bet kokia kaina įrengti žiedinę sankryžą, patvirtina pačios valdžios elgesys, kuriuo ji vėl skelbia apklausą.

Socialinis tinklapis, kaip vienintelė likusi išeitis?

Šiemet, gegužės 25 dieną, Šilutės savivaldybės socialinio tinklo paskyroje paskelbta dar viena apklausa dėl M. Jankaus, Lietuvininkų ir Tilžės gatvių žiedinės sankryžos įrengimo ir įdėti būsimos sankryžos keturi vizualizacijos variantai. Šis savivaldybės žingsnis dar labiau patvirtina abejones dėl skaidrumo savo primygtinu brukimu vieno ir to paties varianto su nežymiais pokyčiais. O jų ir negali būti esminių, laikantis žiedinių sankryžų projektinių reikalavimų taisyklių.

Dar labiau stebina pasirinktas apklausos būdas. Jei prieš porą metų pasitelkta griežta procedūra: balsuoti buvo galima tik šilutiškiams jungiantis elektroninėmis identifikavimo priemonėmis, tai pastaruoju metu priimami visi „patiktukai“, paspausti bet kokio vartotojo, visiškai be galimybės identifikuoti. Atsižvelgiant į spaudimo faktą seniūnų atžvilgiu, galime tik numanyti apie manipuliacijų vingrybes. Tačiau nežiūrint į jau esamus patiktukus, tai visiškai nepriimtina visuomenės sprendimuose. Bet jei toks „fintas“ praeitų ir sprendimas būtų priimtas, kas gali sutrukdyti socialinio tinklo visuomenės balsui išversti visą mero komandą iš „uzurpuotų‘ pozicijų?  Jei galimas vienas veiksmas, kodėl negalimas kitas?

Abejonių ir klausimų dar daug

Nežiūrint į patiktukų pamaigymus po gražiais paveikslėliais, miestiečiai išsako savo nuomonę, kuri komentaruose tikrai krypsta vienon pusėn. Bet prieš susipažįstant su nuomonėmis, reikėtų atsižvelgti į dar vieną aspektą: vizualizaciją. Ne vieną įgyvendintą savivaldybės projektą, lydintį parengtos išankstinės vizualizacijos paveiksliuku, galime palyginti su galutiniu rezultatu. O jie savo daugumoje skiriasi kaip diena ir naktis. Ypač ryškus skirtumas realybės su esamu matomas autobusų stoties su prekybos centru projektiniuose sprendiniuose. O kiek jų dar yra? Galbūt gyventojai, kurie nepritaria šiai žiedinei sankryžai, ir suvokia tai? Aktualiausi komentarai:

Alfa Rimkus: „Juk buvo jau tų apklausų, žmonės išreiškė savo nuomonę, kad nereikia žiedinės sankryžos. Nejaugi esate visiškai kurti...“

Aneta Malinauskiene: „Mažas miestelis, o žiedų kaip pas didmiestį, žiedų valdovai...“

Edvardas Vitkauskas: „Visi variantai sąlyginai vienodi tik su skirtinga tvorele - metalinė žema(1), su akmeniniais stulpeliais(2), metalinė aukštesnė tvorelė(3) ar be tvorelės(4), dar skiriasi žiedo puošyba ir truputis želdinių. Norėtųsi platesnės įvairovės, kad būtų variantas su minimalistiniu, mažesnio skersmens ir esant būtinybei pervažiuojamu žiedu (koks yra Priekulės centre), kad nebūtų ilgo, sudėtingo važiavimo iš M. Jankaus į kairę, į Tilžės gatvę, transportas trumpiau užsilaikytų tokioje sankryžoje ir vizualiai išliktų aikštės, o ne žiedinės sankryžos vaizdas. Priimtini variantai su puošyba želdynais, tačiau trūksta sankryžoje juostos ir žymėjimo, kaip važiuoti dviratininkams.“

Juozas Bacius: „Nenusiraminate… baikite darkyti senamiestį.“

Algimantas Petravičius: „Valstybinis statusas aplaidžiai palaikomas nedarant miesto apvažiavimo nuo miesto aplinkkelio į Rusnę Technikumo ir Gamtos gatvėmis, kurį realizavus statutinis reikšmingumas su visu tranzitu nusikrautų ir istorinėje Šilutės ašyje galėtų pagaliau atsigauti pėsčiųjų gatvė. Dabar gi abipus kelio važiuojamosios dalies neribojami juda visi, pradedant biošunimis, pėsčiaisiais, vežimėliais, paspirtukais, dviračiais, triračiais, riedžiais, robotiniais šunimis vedlio vedamais, ir nebaigiant įvairiausio plauko spec. poreikių atotrūkių „iki durų“.

Salomėja Kubiliutė: „Brangi priežiūra. Daug darbo trimeriu, langus pravažiuojančioms mašinoms daužys ir dar nupjautą žolę surinkti. Ir kam tos tvoros? Apie stulpelius rankiniu būdu šlavinėti teks. Tvoreles nuo dulkių ir purvo valyti. Kur sniego volus dėsim? Tie architektai prifantazuoja visai nemąstydami apie tolimesnę priežiūra, sulaužytų elementų pakeitimą. By tik gražiai ant paveiksliuko atrodo.“

Asta Balodiene: „Kaip iš Laisvės al. nusukti į Lietuvininkų g. ??? Bus vėl ta pati istorija, kaip su Cintjoniškių -Gluosnių sankryža“.

Eugenijus Labaitis: „Žiedų nenorim išvis, kur galime pasirašyti, kad prieš“

Šiuo komentaru galime atkreipti dėmesį ir į viešinimo bei apklausos principą, kuriuo nenumatyta galimybė tarti alternatyvią ar prieštaraujančią nuomonę. Tad dar tik paskelbus apklausą, buvo deklaruota, kad laimės tas projektas, kuris surinks daugiausia „patiktukų“. Tad ko verta ši apklausa? Teisine prasme ji yra niekinė. Tik ar atsiras bendruomenės narių, ginančių visuomenės interesą? O interesas per pastaruosius metus yra ir taip aiškus – nedarkyti istorinio kraštovaizdžio!