Krepšinis visada liks lietuvio širdyje

Kiekvieną vasarą su nekantrumu kiekvienas sirgalius laukia čempionatų, atkrintamųjų varžybų ar tiesiog noro kuo dažniau stebėti varžybas. Žinoma, neatsilieka ir kiti metų laikai, kai krepšinio varžybas mielai žiūrime su draugų kompanija mėgstamuose baruose, jaukiai įsitaisę namuose ant sofos ar nesant galimybei žaidimo stebėti televizoriaus ekrane, mėginame viską įžiūrėti mažyčiame telefono ekrane. Mūsų niekas negali sustabdyti. Mėgstamas komandos varžybas vis tiek bus galimybių pasižiūrėti, kad ir kaip užsiėmę būsim, ar kokia sunki arba sudėtinga diena nutiks. Gerai, kad daugelis krepšinio varžybų vyksta vakarais, todėl planą jas stebėti galime lengviau susidėlioti, kai baigiasi visi darbai ir reikalai.

Yra pripažįstama, kad lietuviai sirgaliai yra tikrai unikalūs ir išskirtiniai. Kartais jie ir aršiausiais pavadinami. Atrodo, kad tas oranžinis kamuolys ir mūsų trispalvė užburia kiekvieną mūsų šalies gyventoją. Nuo pat mažų dienų prisimename, su kokiu džiaugsmu pasitikdavome rinktinės pergales arba kokiomis sūriomis ašaromis palydėdavome pralaimėjimus. Panašiai būna ir kai žaidžia mėgstama mūsų šalies komanda: legendinis Kauno "Žalgiris", profesionalus Utenos miesto vyrų krepšinio klubas „Uniclub Casino – Juventus“, sostinės krepšinio komanda "Rytas", mėlynai baltas Klaipėdos „Neptūnas", vyrų krepšinio klubas iš Alytaus "Wolves", krepšinio klubas "Šiauliai“ ir kitos. Tikriausiai kiekvienas mūsų daugiau ar mažiau prijaučiame vienokiais ar kitokiai komandai. Nes juk kitu atveju be sirgalių palaikymo ir negalėtų vykti nei šalies čempionatai, nei kitos atkrintamosios varžybos. Vieniems didelės reikšmės turi žinomi žaidėjai, kitiems – bendra klubo politika, galbūt mieliau palaikyti pasirenkama mylimo ar gimto miesto komanda ar palaikomi kiti sentimentai. Tad nereikia atitolti ir pamiršti krepšinio nei vasarą, nei prasidedant rudeniui ar šaltuoju metų laiku. Jis dovanoja tiek daug gerų emocijų, išsikrovimo ir puikaus laisvalaikio praleidimo.