Šilutės TAU taryba – spiečiuje „Gers čiesas Kelmie“

Po plenarinio posėdžio ir kavos pertraukėlės, pasigrožėjusios paroda ,,Lietuvių šventės ir raštai“, miestų TAU atstovais, pagal pomėgius pasirinkome kas kūrybines studijas, kas edukacijas. O aš ir rektorė Elena Stankevičienė kartu su būreliu dalyvių, vedami gidės Linos Urbutytės, patraukėme susipažinti su Kelmės senamiesčiu ir jo akmeninėmis skulptūromis.

Pirmosios akmeninės skulptūros Kelmę papuošė dar sovietmečiu - akmentašio Juozo Liaudanskio iškaltos skulptūros „Kelmietė“, „Skalbėja“, B. Laucevičiui-Vargšui ir kt. Būtent šio akmentašio įkvėpti Kelmės rajono akmentašiai 2004 m. susibūrė į pirmąjį simpoziumą, kurio metu nusprendė simpoziumo metu iškaltas skulptūras dovanoti Kelmės miestui. Per aštuonis jau įvykusius simpoziumus 50 akmeninių skulptūrų tapo neatsiejamu Kelmės veidu ir kūrybingumo išraiška.

,,Sukurtos ir iki šiol tebegyvenančios akmeninės būtybės turi ne tik žmogaus pavidalą, bet ir sielą. Jos moka liūdėti ir juoktis, dirbti ir muzikuoti. Prieš pradėdamas kalti skulptūrą J. Liaudanskis ilgai apžiūrinėdavo akmenį, paskui jį glostydavo, stuksendavo į jį plaktuku, priglaudęs ausį akmens klausydavosi. Ir tik po kelių dienų, kai pavykdavo susitarti su akmeniu, imdavosi kalto ir įkvėpdavo jam gyvybę“, - įdomiai pasakojo gidė Lina.

Po ekskursijos pasigėrėjome koncertine programa, papietavome, pasidomėjome, ką veikė kitų edukacijų ir studijų (o jų buvo pačių įvairiausių) dalyviai: vieni lipdė, kiti kūrė lėlytes, domėjosi rinktinių juostų paslaptimis ar giedojo apeigines giesmes.

,,Trečiojo amžiaus universitetų erdvėje jaučiamės saugūs, pastebimi suprasti ir reikalingi. Randame daug bendraminčių, taip gerindami savo gyvenimo kokybę“, - atsisveikindama iki kitų metų kalbėjo MČTAU rektorė Zita Žebrauskienė.