Pamario krašto ūkininkai: tai, kas vyksta - tragedija

Pakenkė žemės ūkiui

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus BNS teigė turintis tik 10 proc. atsargų iš pirmosios žolės, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas skaičiuoja, kad palyginti su pernai, ūkiai vidutiniškai pasigamino tik apie trečdalį pašarų.  

Pasak A. Svitojaus, sausra žemės ūkiui jau pakenkė: „Kad ir palis, augalininkystei, grūdininkams 30-40 proc. žala jau padaryta“. Pašnekovo teigimu, blogiausia situacija Žemaitijoje, tuo metu Aukštaitijoje geriau, bet ten nėra daug ūkininkų, auginančių gyvulius.  Jis priminė, kad pernai žolės buvo daug, bet buvo sunku paruošti šieną dėl dažno lietaus. Praėjusiais išlošė tie ūkininkai, kurie apdžiovintą žolę spėjo susivynioti į plėvelę, o dar labiau pasisekė, jeigu į rulonus surišto šienainio liko ir šiems metams. 

„A. Svitojus sako, kad pašarai jau pernai buvo brangūs – apie 20 eurų už šienainio ruloną, o dabar kaina jau kyla link 50 eurų: „Kaina nelogiška, bet 30 eurų tikrai bus“. 

Anot A. Svitojaus, panaši situacija ir Lenkijoje: „Su lenkais kalbėjau, tai pusėje Lenkijos stichinė sausra paskelbta. Jie ieško valstybės paramos“. 

Nėra iš ko gaminti pašarų

Šilutės rajono ūkininkas Vytautas Buivydas teigia, kad žemę dirbantys žmonės susiėmę už galvos – nėra net iš ko pagaminti pašarus galvojams.

„Pusė ūkininkų, auginantys gyvulius, turės juos parduoti, nes nebus kuom šerti jų žiemą. Liepą, rugpjūtį ir rugsėjį teks šerti dabar pagamintą pašarą, o ką daryti žiemą. Žolės nėra“, - kalbėjo ramutiškis.

Pienininkyste užsiimantis vyras teigia, kad iš hektaro dabar prisukama 1-2 šieno ritiniai, o būdavo vidutiniškai 8-12 vienetų.

„Viliuosi, kažkaip užtekti pašarų. Bet... Netikiu, kad valstybė padės ūkininkams. Ne prie šios valdžios. Dabar tikrai tragedija. Pavyzdžiui, jau šiuo metu gyvulių supirkimo kainos sumažėjo. Kalbama, kad rudenį į  mėsą už parduotą karvę gausi kelis šimtus eurų“, - dėstę pašnekovas.

Pasak jo, sausra jau padarė didžiausią darbą – išdegino viską, o palijęs lietus negelbės, juk išdžiūvusi gėlė irgi ne visada atsigauna.

Pozityvo ūkininkai nemato

Grūdininkas Petras Miklovis pozityvo veikloje šiemet taip pat nemato.

„Jei prikulsiu tiek, kiek sudėjau sėklos – jau bus labai gerai“, - pradėjo pokalbį pašnekovas. Pasak jo, dalis jo rapsų derliaus duos, bet dalis gerokai apdžiūvęs.

„Dar, kol teks kulti, visai niekas neaišku kaip bus. Dalis rapsų pradėjo žydėti. Šiemet rapsus labai puola paukščiai“, - tęsė vyras.

Pasak P. Miklovio, šiemet vien trąšoms ir chemijai išleista 40 000 eurų ir labai gerai bus jei iš derliaus atsiims bent 10 000 eurų.

Sako, kad pavyzdžiui, iš žirnių visai derliaus nebus.

„Net sėklos neatgausiu. Viskas nudžiūvę. Tas lietus jau nieko nepadės“, - tvirtino ūkininkas Petras Miklovis.

Įtampą jaučia gyvulių augintojai.

Pagėgių ūkininkas Remigijus Kelneris pastebėjo, kad Pagėgiuose dabar labiausiai įtampą jaučia  gyvulių augintojai, nes tie, kurie gano, jau turi visiškai nugraužtas ganyklas, kurios net gerai palijus, ne taip greitai atsigaus.

„Pašarų gamyba iš lankų zonos šokiruoja. Jų, kas jau nupjovė, paėmė triskart mažiau. Yra retos išimtys, kai žemumose pievų našumas mažai nukentėjo. Augalus kankino ne tik sausra, bet ir ilgalaikės šalnos. Pavyzdžiui, mano ūkis atsėjo 35 ha nušalusių kukurūzų. Jie sudygo, bet vėluos“, - sakė Lietuvos ūkininkų Pagėgių skyriaus pirmininkas R. Kelneris.