Atliekų rūšiavimo problemos Šilutėje. Kas kaltas: gyventojai ar valdžia?
Skaitytojo S. Blinkevičiaus užfiksuoti vaizdai patvirtina, kad atliekų surinkimo ir rūšiavimo problemos Šilutėje vis dar egzistuoja.
Vėl suskambo pažadai dėl stebėjimo kamerų
Pusantro mėnesio laikotarpiu pilietiškumo jausmo vedinas Stasys Blinkevičius fotografuoja atliekų surinkimo aikšteles Šilutės mieste, Traksėdžiuose, sodų bendrijose ir siunčia jų nuotraukas merui, vicemerui ir Tarybos nariams. Nuotraukose yra užfiksuoti vaizdai, kuriose matosi užgriozdintos atliekų aikštelės įvairiomis didelių gabaritų atliekomis ir kitomis šiukšlėmis. Taip pat aiškiai matoma, kad daugelis atliekų nėra rūšiuojamos. Dar 2018 metais Šilutės rajono savivaldybė įgyvendino projektą „Rakinamų buitinių ir rūšiavimo konteinerių aikštelių įrengimas ir jų priskyrimas daugiabučių namų grupei“. Šis projektas finansuotas iš Europos Sąjungos lėšų ir buvo Šilutės rajono strateginio plėtros plano 2015-2024 metams 3.1.5 uždavinio veiksmas: „Atliekų surinkimo tobulinimas, įrengiant atliekų surinkimo ir organinės kilmės atliekų kompostavimo aikšteles bei jų rūšiavimą.“
Pagrindinis šio projekto siekis – skatinti rajono gyventojus aktyviau rūšiuoti atliekas. Tikėtasi, kad atliekų tvarkymo sistema bus tokia, kad skatintų rūšiavimą ir kad atliekas rūšiuojantis asmuo, išrūšiavęs atliekas už likusias buitines atliekas mokėtų mažiau. Šios sistemos kūrėjai buvo įsitikinę, kad rinkliavos mokestis turi priklausyti nuo faktinio atliekų kiekio. Prieš rengiant projektą buvo sukurta darbo grupė, kurios nariu buvo ir minėtas pilietis S. Blinkevičius. Taip pat darbo grupėje darbavosi ir dabartinis vicemeras Tomas Budrikis. Tuomet atliekų rūšiavimo motyvaciniu varikliu buvo pasirinktas surenkamų mišrių atliekų kiekio apskaita. Rūšiuotos antrinės žaliavos, tokios kaip popierius, plastmasė ir stiklas, yra išvežamos nemokamai. Tačiau įgyvendinus milijoninės vertės projektą, paaiškėjo, kad daugiabučių namų gyventojams neįmanoma įvesti atskiros apskaitos pagal galiojančias Vyriausybės nustatytas tvarkas. O išvežtų mišrių atliekų kiekio apskaita vykdoma pagal visame rajone išvežtas atliekas.
Žinia, kad atliekų rūšiavimo skatinimą turi veikti ne tik apskaita, bet ir kontrolė. Prieš penkerius metus savivaldybės koridoriuose buvo kalbama apie kilnojamų vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą, tačiau tai ir liko tik kalbomis.
Rezultato kaip nėra, taip nėra
Kone milijoninės vertės įgyvendinto projekto rezultatai tenkina ne visus piliečius. Prie naujos atliekų rūšiavimo koncepcijos ištakų Šilutėje prisidėjusio S. Blinkevičiaus nuomone, esamas rezultatas nėra geras. Tiesiog gyventojai atliekas krauna aptvertoje aikštelėje ir ne visuomet stengiasi išrūšiuoti. Gyventojo nuomone, Šilutės valdžia nepakankamai įdeda pastangų situacijai gerinti. Jis teigia, kad patvirtintose Šilutės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nenumatyta prievolė gyventojams rūšiuoti atliekas ir tuo meta šešėlį politikams:
„Ką reikia daryti, kad politikai būtų nors už kažką atsakingi, o rinkėjai nebūtų laikomi baudžiauninkais?“, – klausia S. Blinkevičius. Tačiau kai kurie Tarybos nariai turi kitokią nuomonę ir tikina, kad iš valdžios pusės padaryta viskas deramam atliekų rūšiavimui: pastatyti rūšiavimo konteineriai, pateikta informacija dėl didelių gabaritų atliekų surinkimo. Dėl atliekų nerūšiavimo linkęs labiau įžvelgti pačių gyventojų kaltę. Atliekų surinkimo aikštelių netvarka jau ne pirmus metus bado akis. Tokios nuomonės laikėsi ir buvęs administracijos direktorius V. Pozingis, kaltindavęs Šilutės gyventojus netvarkingumu.
„<...>mūsų žmonių kultūra prie atliekų tvarkymo dar tikriausiai trūksta supratimo, – pasisakė jis 2021-02-25 vykusio nuotolinio posėdžio metu. - Kol valdžia bado pirštu gyventojų pusėn, o pastarieji piktinasi valdžios neveiklumu, konteinerių aikštelėse apstu netvarkos ženklų. Tačiau tolimesnių realių žingsnių, kurie padėtų išspręsti problemą ir pagerintų aplinką prie atliekų surinkimo vietų, kol kas nematyti.“
Žengtas žingsnis suteikia vilties?
Praėjus keleriems metams ir problemiškam atliekų surinkimo procesui negerėjant šis klausimas vėl keliamas į paviršių. Todėl gegužės mėnesį vykusio Tarybos posėdžio metu naujai paskirtas vicemeras T. Budrikis, kuriam nesvetimi atliekų surinkimo reikalai, laikosi pozicijos, kad situacijos gerinimui padės vaizdo kamerų įrengimas, kurių pagalba bus galima identifikuoti žmones ir automobilius. Tokia politiko išsakyta nuomonė patvirtina valdžios institucijų kontrolės problemas atliekų surinkimo procese.
Tik štai klausimas lieka atviras - kiek pagelbės tos kameros? O jeigu atliekų išvežimo grafikas nėra lankstus ir jų pripildymas konteineriuose yra spartesnis už jį? Ar valdžia privers gyventojus kaupti pas save atliekas ir laukti iki bus ištuštinti konteineriai, ar keis išvežimo grafiką? Na, o kol kas žengtas žingsnis didelio gabarito atliekų išvežimo gerinimui. Šilutės rajono savivaldybės administracija paskelbė, kad yra teikiama nemokama tokių atliekų išvežimo paslauga, kuri gali būti užsakyta telefonu ar internetinėje svetainėje. Taip pat Geležinkelio gatvėje įrengta buitinės technikos ir elektronikos prietaisų surinkimo aikštelė, veikianti visą parą. Kiek šios priemonės pagerins atliekų surinkimo ir atliekų rūšiavimą Šilutėje, tai klausimas, į kurį geriausiai atsakys laiko tėkmė. Kviečiame gyventojus diskusijai ir išsakyti savo nuomonę dėl atliekų surinkimo kokybės elektroniniu laišku adresu: tema@silokarcema.lt
Straipsnio komentarai
Kiekvieną metų ketvirtį Klaipėdos regiono atliekų atliekų centras (KRATC) organizuoja komisiją, kuri nustato iš kiekvieno rajono atvežtų atliekų rūšinę sudėtį. Kodėl Administracija Savivaldybės internetiniame puslapyje neskalbia Šilutės rajono savivaldybės pristatomo atliekų į KRATCą rūšinės sudėties ? Pagal šią informaciją būtų galima sužinoti gyventojų atliekų rūšiavimo didėjimo, mažėjimo tendenciją. Jei atliekų rūšiavimas mažėja arba nekinta Administracijos direktorius paagal Atlkų tvarkymo įstatymą privalo imtis atitinkamų priemonių.
Savivaldybės statistiniam gyventojui tenka daugiau atliekų nei jų pagaminą. Kodėl gečai, kamarauskai, padimanskai nekelio šio klausimo ar (ir) nesiaiškiną priežasčių? Galiu pasufleruoti atsakymą: Lietuvos žvejų mėgėjų meka - Nemuno deltos regioninis parkas (NDRP). Kiek žvejukų atvykstą į NDRP pažvejoti (per metus dešimtys tūkstančių), tuo pačiu atveža ir atliekų, kurias palieka mūsų gyventojų kolektyviniuose konteineriuose, Aplinkos ministerija žino. Kiek sveteliai atliekų atveža ir palieka Šilutės rajone nesudėtinga sužinoti. Lėšų, už šių atliekų sutvarkymą, reikėtų reikalauti iš Aplinkos ministerijos, nes ji administruoja mokesčius už Žvejo kortelės platinimą (per metus dešimtys tūkstančių euriukų).
Savivaldybėje yra toks skyrius -Viešųjų paslaugų skyrius- kuriam vadovauja toks skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus. Šis skyrius administruoja atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje.
Ką veikia vyr. atliekų administratorius Rimkus ? Kasmet vyksta Valstybės tarnautojų atestacija, t. y. darbo vertinimas už kalendorinius metus. Administratoriaus direktorius jo darbą visada vertino Gerai, tai reiškia, kad su atliekų tvarkymu Savivaldybėje yra Gerai.
Savo laiku buvo toks pilietis Jurjonas, kuris reikalaudavo įvairiausių atliekų tvarkymo ataskaitų, kurios buvo teikiamos įvairios institucijomis, sėdėdavo pas atliekų tvarkymo specialistus, tiesiog kontroliavo jų darbą, neaiškias savo įgaliojimais. Kai toks Jurjonas tapo Tarybos nariu viskas nurimo. Pomuli Jurjonai, kur dingai ? Kalbėjai, jei būtų mano (Jurjono) valia Rimkų nedelsian atleisščiau.
Administracijos direktoriau, Mere argi nematote kad toks Rimkus visiškai neturi žalio supratimo ir kompetencijos, kaip ir kokia tvarka turi būti tvarkomos fizinių ir juridinių asmenų atliekos ? Visos atliekų tvarkymo taisyklės, tvarkos yra paengtos ne Rimkaus, o nurašytos nuo kitų Savivaldybių administracijų atliekų tvarkymo tvarkų ( naudojosi ir naudojasi principu: copy-paste).
