Kūrybingas atsinaujinimas

Kūrybinga žemaitė iš Kretingos

Garsios italų aktorės Ornelos Muti vardą gavusi kretingiškė iš prigimties buvo meniškos sielos – jau darželyje, kaip prisimena, buvo „renginių“ vedėja. Vėliau jau nuo ketvirtos klasės šoko liaudiškų šokių kolektyve. Kretingos pranciškonų gimnazijos mokinė mokėsi ir Kretingos meno mokyklos choreografijos klasėje.  O ją baigusi pasuko į šiek tiek kitą pusę: tapo Kretingos kultūros centro teatro studijos „Atžalynas“ nare – merginą traukė ir išraiškingas žodis.

Natūralus žingsnis baigus gimnaziją – Kūrybos ir pramogų industrijos studijos Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje. Toliau – gyvenimo patirties sėmimasis, nes darbo pagal specialybę tuomet nerado. Todėl būta ir užsienio, ir darbo gana toli nuo kultūros. O tada – pažintis su ūkininku iš Šilutės Mindaugu. Šiandien laiminga šeima augina dvi atžalas – ketverių metų dukrą Eliją ir dviejų sūnų Oskarą. Paauginusi atžalas Ornela ir ryžosi dalyvauti konkurse etnografės vadybininkės vietai Žemaičių Naumiesčio etnokultūros centre.

Jos veiklos debiutas įvyko per lygiadienį – kovo 22 d. Tuomet ji surengė „Sielos skaitinių“ vakarą. Ir pati Ornela tada bendruomenei pasirodė, ir susipažino su meninę siela turinčiais į kūrybinį vakarą atėjusiais naumiestiškiais. Taip pamažėl ir įsisuko į šio Žemaičių krašto etnokultūros centro veiklą – tapo ir renginių dalyvė, ir rengėja. Naumiestiškiai ją galėjo įsidėmėti ir per balandžio 12 dieną miestelyje minimą Liūto, ir birželio 1-ąją – Vaikų gynimo dieną, kai kone pusė turgaus aikštėje priešais etnokultūros centrą vaikų šoko pagal šiuolaikinę muziką. Matė ją žmonės ir žemaitiškais rūbais apsitaisiusią, kai pradinėje mokykloje-darželyje sekdama pasaką mokė vaikučius žemaitiškai „čiauškėti“. O kur dar šilutiškio tautodailininko Juliaus Katausko molio darbų parodos surengimas, o kur dar…

Šiuo metu Ornela rengiasi vykti į kūrybinę stovyklą Kelmėje, kur gilinsis į žemaičių etnografijos ir tradicinių amatų reikalus. O jau rudens pradžioje imsis seniai puoselėjamos svajonės įgyvendinimo – kvies moksleivius į tautinių šokių ratelį, kuriame bus atsigręžta į senąsias tradicijas, o tuo pačiu jaunimas bus mokamas taisyklingo judėjimo bei elgsenos scenoje.

Puiki kolegė

Tačiau anksčiau, dar praėjusio rudens pradžioje, Žemaičių krašto etnokultūros centre dirbti pradėjo daugybę sumanymų turinti kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Tomsonaitė. Ji ne kartą yra minėjusi, kad Ornela – puiki kolegė, kuri iš pusės žodžio supranta reikalo esmę. Todėl ne tik įsijungia į veiksmą, bet ir vertingų patarimų duoda.

Indrė šiek tiek geriau žinoma naumiestiškiams savo kūrybiniais darbais. Šiaip ji yra šilutiškė, baigusi tuometę M. Jankaus vidurinę mokyklą bei Šilutės meno mokyklą. Kultūrinius dalykus ji studijavo Vilniaus konservatorijoje. Vėliau sostinėje mokslus tęsė Teatro ir muzikos akademijoje. Šiaip ji žinoma kaip skaitovė, nes kurį laiką drauge su M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondu važinėjo po Lietuvą, papildydama jų rengiamus koncertus meniniu skaitymu. Likimas pasisuko taip, kad ji prieš keletą metų grįžo į gimtąją Šilutę. O praėjusio rudens pradžioje tapo minėto etnokultūros centro kultūrinės veikos vadybininke.

Iškart po Naujųjų metų sutiktuvių ji subūrė moterų vokalinį ansamblį, kuris jau žinomas „Naumiesčio RETRO“ pavadinimu. Pirmas šio kolektyvo pasirodymas įvyko vasario 14-tą, Indrės surengtame „Karšto šokolado vakare“. Jame ne tik jausmingai ir nuostabiai ji pristatė šokolado kelią, bet ir debiutavo su kolektyvu. Dalyvavusieji ne tik tiesiogiai pajuto šokolado kvapą, bet ir patyrė jautrią šio vakaro nuotaiką.

Dar, žinoma, būtų galima prisiminti ir jos drauge su etnocentro darbuotojais surengtus Velykų renginius ir Žemaičių Naumiestyje, ir Gardame, kuriame ši įstaiga irgi vykdo kultūrinę veiklą. O taip daug kam įsiminė ir šventinei Motinos dienai Indrės sukurtų dainų giedojimas Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų ir Gardamo katalikų bažnyčiose. O kur dar Sekminių dienos minėjimas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje bei kiti renginiai. Tačiau bene labiausiai įsiminė Indrės surengtas buvusio šios įstaigos vadovo, muzikanto, dainų kūrėjo bei poeto Valerijono Krutikovo autorinis vakaras. Jame ji pasirodė ne tik kaip prodiuserė, režisierė, bet ir kaip puiki renginių vedėja. Tokios muzikinės šventės, kaip tas vakaras, Žemaičių Naumiestyje seniai nebuvo vykę.

Gaila, bet dėl vietos stokos nedaug žmonių galėjo dalyvauti Žemaičių Naumiesčio muziejuje Indrės sumanytos parodos „Vieno krėslo istorija“ pristatyme. Į jį, Indrės kvietimu, atvyko buvęs jos dėstytojas, o vėliau ir kolega muzikologas Viktoras Gerulaitis. Labai maloniai skambančio šio žmogaus balso skaitomo prasmingo teksto dėka bei šio renginio režisierės muzikinėmis kompozicijomis, o taip pat ir išraiškingu Ornelo šokiu, buvo sukurta paslaptinga pristatymo nuotaika.

Ir tai tik keletas pagrindinių Žemaičių krašto etnokultūros centro naujų dviejų darbuotojų veiklos epizodų. Ir Indrės Tomsonaitės, ir Ornelos Gudavičės kūrybinis tandemas pamažu vis smarkiau įsivažiuoja. Po šiokio tokio vasaros atokvėpio naumiestiškių laukia naujas šio centro veiklos sezonas: pamatysime – šios dvi darbuotojos dar ne kartą nustebins savo išmone, energija ir kūrybiniais darbais. Tad belieka palinkėti joms sėkmės.