Birutė Morkevičienė: Lietus
Kai už lango lyja lietus,
O dangus lyg prakiuręs,
Būna laimingas žmogus –
Gamta stebuklą sukūrė.
Žemę purena žmogaus rankos,
Beria grūdą, sodina gėles,
O kai perkūnai pikti trankos,
Ilsisi ir kuria svajas.
***
Veržias gaiva
Pro langą pravertą –
Nuobodulį blaško
Saulės laida.
Paniro ji į debesį blyškų –
Atsisveikino su diena.
Žvalgosi mėnuo nedrąsiai,
Ieško, kam kelią nušviest.
Šešėliai glaudžiasi
Po medžių lapija –
Ir dieną, ir naktį
Po medžiais atgaiva.
***
Rožine spalva
Nusidažė vakaras –
Rausvi atspindžiai
Languose,
Rausvi atspindžiai
Akyse.
Iki ryto plaukiosiu
Rožinėj jūroj.
Užsimiršiu,
Svajosiu
Ir išnyksiu tarsi rūke,
Kad atsibusčiau pailsėjusi.
***
Mažais
Žingsneliais
Pamažu
Ateina
Vasara
Keliu.
Beržų
Karoliais
Nešina,
Geltonų
Pienių
Sklidina.
Akim
Žibuoklių
Mėlynom,
Gražiom
Kelionėm
Ir dainom.
***
Vis dar ieškome laimės –
Alyvų žiedai vis dar traukia.
O ir laimė kažkur tebelaukia.
Buvo nebuvo,
Bus dar gal bus,
Ir dangus gal neužgrius.
Ieškosim žmogaus, jo akių,
Kuriose pasislėpt taip smagu.
Gegutės kukavime, alyvų žieduos
Laimę surasim, ne tik sapnuos.
***
Kartais formos
Būna beformės,
Kaip ir žmonės
ne žmonės.
Kaip ir laikas
Ne laikas,
Kaip ir sapnas
Ne sapnas,
Kaip ir oras
Ne oras,
Kaip ir vėjas
Ne vėjas,
Kaip ir lietus
Ne lietus,
Kaip ir sniegas
Ne sniegas,
Kaip ir meilė
Ne meilė,
Kaip ir gyvenimas
Ne gyvenimas,
Kaip ir žmogaus
Ryšys su žmogum
Ne ryšys.
***
Tobulas netobulumas.
Nėra lietaus seniai,
Kai kur jau net išdžiūvo
Kaime šuliniai.
Nenusileidžia svirtis,
Nereikalingas guli kirvis,
Negirgžda durų vyrės.
Nukritę obuoliai
Kaip ašaros žibės,
O sėklos jų į žemę išbyrės.
Sudygs, įleis šaknis į žemę.
Tačiau išėjo žmonės, išvažiavo...
Neskamba dainos.
Ar visas jau išdainavo?
Kitam krašte jie savo širdį lies,
Ar daug bus, ką jos palies?
***
Ką, vėjau, man šnibždi į ausį?
Ką nori pasakyt?
Gal klausi, kur šiandien
Aš keliausiu, ką noriu pamatyt.
Mane dar vis vilioja toliai,
Ir lygus kelias prieš akis,
Pavaikščioti po parką noriu,
Senovės pilis aplankyt.
Rožynai margaspalviai
Apjuosia dieviškus namus,
Jų kvapas nusidriekia
Per pievas ir miškus.