Pagėgių krašte – apleistas vandens turizmas

Neva nėra sąlygų

Paskambinus telefonu, buvo galima suprasti, kad vadovei nepatiko, jog buvo užduotas paprastas klausimas: „Kokia šiuo metu situacija laivybos turizmo srityje Pagėgių krašte?“ Ji iškart kėlė klausimus, kodėl klausiame apie turizmą, o ne apie tai, kad Pagėgiai turi ir kitas turizmo sritis. Nepasitenkinimą sukėlusį klausimą teko nusiųsti elektroniniu paštu. Toks buvo pageidavimas.

Kai nenorima atvirai kalbėti iš karto, kyla daug visokių minčių. Viena iš jų, kad čia tikrai kažkas negerai.

Pašnekovė neslėpė, kad šiuo metu Pagėgių krašte, Nemuno upėje, laivyba nėra vykdoma intensyviai. Teigiama, jog dėl to, kad čia neva nėra palankių sąlygų – Nemuno upės laivakelio gylio, pločio, bendro vandens lygio, kuris dėl sausros dar labiau nukrito.

„Taip pat dėl įtemptos geopolitinės situacijos pasaulyje griežtinami reikalavimai pramoginei laivybai, vykdomai Nemuno upėje, kurios farvateriu eina LR valstybės siena su Kaliningrado sritimi. Dėl šių sąlygų privataus ir viešojo verslo atstovams trumpųjų nuotolių laivyba Pagėgių teritorijoje, esančioje Nemuno užės vagos atkarpoje, yra nekonkurencinga ir nepelninga. Tai pagrindinės nepalankios ekonominės sąlygos, dėl kurių ilgus metus nepavyksta išvystyti intensyvios laivybos Pagėgių krašte“, - dėstė direktorė atsiųstame rašte.

Pasak jos, turizmo verslas atsikuria ir klesti ten, kur yra palankios sąlygos ir perspektyvos.

„Pagėgių savivaldybės administracija inicijavo projektinę veiklą, kurios metu centras prisidėjo prie viešosios vandens infrastruktūros pagerinimo  Nemuno upės atkarpoje ties Bitėnais. Čia pagerinta prieiga prie Nemuno upės krantinės, įsigyti mobilūs pontoniniai lieptai. Tačiau pagrindinė problema, siekiant užtikrinti vietos lygmeniu sukurtos viešosios vandens infrastruktūros efektyvų įveiklinimą ir ekonominį gyvybingumą, turi būti sprendžiama nacionaliniu lygmeniu“, - teigė I. Meirė.

Įstaigos direktorė tikina, kad vis dėl to sąlygos gerinamos nacionaliniu lygmeniu – AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ vykdo Nemuno upės kaip didžiosios nacionalinio laivybos kelio modernizavimo darbus: upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose bus įrengtos upės tėkmę reguliuojančios bunos, leisiančios užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį.

Pašnekovė mano, kad tai pagerins sąlygas keleiviniams laivams ir prisidės prie intensyvios laivybos Pagėgių savivaldybės teritorijoje esančioje Nemuno upės vagos atkarpoje.

Dingo prieplaukos

VšĮ direktorė sako, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje esančioje Nemuno upės vagos atkarpoje nėra įrengtų prieplaukų, kurios atitiktų Statybos įstatymo sąlygų reikalavimus, taikomus prieplaukoms. Pats centras, kaip minėjome, turi du mobilius pontoninius lieptus, kurių eksploatavimas tiesiogiai susijęs su įstaigos administruojamu laivu „Skalva“. Tačiau laivyba Nemune nėra vykdoma. Teigiama, kad dėl neatitinkančių sąlygų, kurias minėjome anksčiau. Taigi, mobilūs pontoniniai lieptai irgi neeksploatuojami.

Primename, laivu „Skalva“ gali plaukti apie 40 žmonių. Tai nėra mažytė vandens priemonė ir ji dėl netinkamų sąlygų gal ir negali vykdyti veiklos. Tačiau, yra ir mažų laivų? Kodėl iki šiol niekas apie juos negalvoja? Ką daryti tiems, kurie ne verslus nori vykdyti, o tik džiaugtis gamtos grožiu, ramybe su savo šeima ar draugais?

Pagėgiškiai, ko gero, ne vienas prisimena istoriją apie prieplaukas Bitėnuose ir Panemunėje. Prieš kažkiek metų atgal jos buvo išvežtos saugoti į Jurbarką. Kaip išvežė, taip niekas jų ir negrąžino, o pati vadovė apie jas neva nieko ir nežino.