Prisiminta laisvės pradžia

Šilutės kultūros namų salėje tą rugpjūčio pavakarę Šilutės sąjūdžio kūrimo metu vos tilpo žmonės. Viskas surengta labai gerai, todėl toks palaikymas buvo gautas. Tuo metu buvo išrinkta 35 žmonių Šilutės Sąjūdžio taryba, kuri toliau ir rengė politinius sprendimus, kaip dirbti ir bendradarbiauti su tuomete rajono bei šalies valdžia.

Ir iki tol ir po šio steigiamojo Šilutės sąjūdžio įkūrimo žmonės rajono kaimuose ir miesteliuose jungėsi į sąjūdžio veiklą, todėl reikėjo ir koordinavimo, ir palaikymo. To ir ėmėsi susirinkimo Kultūros namuose visuotinai išrinkta taryba. Ta data tapo pagrindine kalbant apie Sąjūdžio pradžią Šilutėje.

Tad į iškilmingą 25 metų Šilutės sąjūdžio minėjimą, kuris buvo kaip sudėtinė dalis Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, buvo pakviesti prie šio sąjūdžio atsiradimo visame Šilutės rajone prisidėję bei jo veikloje dalyvavę žmonės.

Jis prasidėjo iškilminga tuometinio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šilutės skyriaus Lietuvos vėliavos įnešimu. Galima tik prisiminti, kad rugpjūčio mėnesį per minėtą sąjūdžio kūrimą Kultūros namuose ta vėliava dar nebuvo legali. Ją pavyko išsaugoti, ir į salę iškilmingai įnešė Jonas Purlys, vienas iš tuometinių į Sąjūdžio tarybą išrinktų narių.     
 
Nauja karta

Džiugu, kad jau užaugo nauja karta, kuri į tuos prieš ketvirtį amžiaus vykusius įvykius žiūri ramiai, be emocijų, remdamiesi tų įvykių dalyvių atsiminimais, to meto išlikusiais dokumentais. Pranešimą apie Šilutės sąjūdžio ištakas bei veiklos pradžią perskaitė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą šiemet baigęs Paulius Skirkevičius. Jis neblogai pažino sąjūdžio veiklą ne tik iš savo tėvo, vieno aktyviausių Šilutės sąjūdžio narių, Virgilijaus pasakojimų, bet išklausęs buvusius sąjūdiečius apie to meto įvykius parengė savo baigiamąjį bakalauro darbą apie Šilutės sąjūdį. Labai daug jam rašant pasitarnavo nepaprastai kruopščiai visus to meto įvykius fiksavusio Sąjūdžio tarybos nario šviesaus atminimo Broniaus Katilio rašyti protokolai, kurie labai dažnai peraugdavo į kruopščias pokalbių stenogramas. Ilgą laiką niekas nežinojo, kur jie yra, tačiau jaunajam istorikui pavyko tuos protokolus rasti.

Visa tai ir tapo ne tik P.Skirkevičiaus mokslo tyrinėjimo objektu. Pagal savo mokslinį darbą jis parengė pranešimą, kurį ir perskaitė iškilmingo posėdžio metu.

Medaliai, ženkliukai ir kitokios padėkos
 
Po P.Skirkevičiaus pranešimo aprašytais to meto atsiminimais pasidalijo Virgilijus Skirkevičius. Jis priminė, kad tuomet dar apie nepriklausomybę atvirai nebuvo kalbama. Tai buvo M.Gorbačiovo iniciatyvoms remti kurta organizacija. Tačiau daugelio vizijose jau matėsi Lietuvos laisvė. Todėl ta sąjūdžio veikla buvo gana pavojinga ir turėjo būti laikomasi įvairių konspiracinių elementų. Keliais atsiminimais pasidalijo ir to Sąjūdžio tarybos narys Saulius Sodonis. Be visa ko, jis prisiminė sąjūdiečių šeimų narius, kurie labai dažnai likdavo nežinioje, kai buvo posėdžiaujama. Iš esmės – tai buvo to meto valdžiai nepalanki veikla, todėl bet kada galėjome sulaukti represijų. Todėl atskirai reikėtų padėkoti ir šių žmonių namiškiams, kurie laukdavo grįžtančių iki išnaktų posėdžiaujančių savo šeimos narių. 
 
Vėliau Šilutės rajono vadovai įteikė atminimo medalius, Sąjūdžio ženklelius bei padėkos raštus aktyviai Šilutės sąjūdžio veikloje dalyvavusiems Šilutės rajono žmonėms.

Rusnė
 
Iškilmingą posėdį vedęs Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Šarūnas Laužikas po posėdžio visus sąjūdiečius pakvietė į Rusnę, į Žvejo sodybą. Ten turėjo būti bendraujama neformalioje aplinkoje, skanaujama rusniškių virta žuvienė. Ir nors norinčiųjų ten vykti laukė autobusas, tačiau į Rusnę atvyko tik keletas buvusių sąjūdžio bei pirmųjų rajono tarybų narių.

Valgant nuostabią Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės virtą žuvienę, buvę sąjūdiečiai dalijosi atsiminimais. Kadangi V.Skirkevičius po nepriklausomybės paskelbimo buvo išrinktas tuometinės Šilutės miesto tarybos pirmininku, tai jis prisiminė ne tik kaip buvo rengiamasi posėdžiams, bet ir Atkuriamajam Seimui siūlomi įvairių įstatymų variantai. Kalbantis buvo prisiminta, kad Vitalijus Šopis parengė Savivaldos įstatymo naują redakciją, nes pirmosios atkurtos valstybės Tarybos veikė iš esmės pagal sovietinę sistemą. Tačiau visi sutiko, kad tuometinė aukščiausioji valdžia sostinėje labai dažnai nekreipdavo dėmesio į „iš apačios“ ateinančią iniciatyvą, todėl vykdavo nemenkas visų dalykų ignoravimas.

Šį susitikimą baigė Šilutės bardas Adas Nausėda, kuris pritariant gitarai padainavo keletą dainų pilietine tema. O skirstantis kilo mintis tokius sąjūdžio dalyvių susitikimus rengti reguliariai. 
 
Tremtinių vakaras
 
Tą dieną Šilutės muziejuje vyko dar vienas renginys. Čia buvo pristatyta iš Lietuvos genocido centro atvežta paroda. Joje ne viena įdomi ir sukrečianti nuotrauka. Ši paroda skirta Juodojo kaspino dienai, kai pasaulio galingieji 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasidalijo pasaulį. Nuo ko netrukus ir prasidėjo Lietuvos tautos genocidas.
 
Gražiai ir oriai čia dainavo Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“. Jam antrino Reginos Jokubaitytės vadovaujamo folkloro ansamblio „Verdainė“ dalyviai. Po to visi buvo vaišinami arbata bei žiūrimas Šilutės sąjūdžio kūrimosi metų filmas.