Ar Šilutės vicemeras susitvarkys su atliekomis?

Politikai kaltinami neveiklumu?

Projektas, dėl kurio ir buvo sudaryta paminėta darbo grupė, buvo įgyvendintas 2018 metais. Jo rezultatais nesidžiaugiama, o buvusios darbo grupės narys kaltina buvusį vadovą ir kolegą, jau tapusį vicemeru, neveiklumu. Nuotraukose, kurios yra siunčiamos merui, vicemerui ir Tarybos nariams užfiksuojami vaizdai, parodantys netvarką atliekų surinkimo aikštelėse. Prierašuose prie nuotraukų skamba raginimai gelbėti esamą situaciją:

„Šilutė - tai kraštas, kur vanduo ir žmonės bei netvarka atliekų tvarkyme kuria gyvenimą; Debatuose V. Laurinaitis ir Ž. Kurlianskas rinkėjams žadėjo diferencijuoti rinkliavos mokestį. Kada tai bus?; Mere V. Laurinaiti, vicemere T. Budriki - kaip ilgai džiaugsitės tokia netvarka?; Vicemeras T. Budrikis neturi  minčių. Kameros neveikia. Jis buvo darbinės grupės vadovu, praėjusios kadencijos Tarybos nariu, turėjo ir privalėjo pakeisti blogą atliekų tvarkymo sistemą. Ar ką nors padarė? Reikia kito vicemero(ės).“ ir t. t.

Iš nuotraukų taip pat galima spręsti, kad gyventojai linkę atsikratyti atliekomis, nesigilindami į jų rūšiavimą ar tiesiog susiduria su tam tikrais nepatogumais. Akivaizdu, kad Savivaldybėje pradėtos naudoti vaizdo stebėjimo kameros prie atliekų surinkimo ir užfiksuoti asmenys, netinkamai atsikratę atliekomis, tikrosios padėties nekeičia. Todėl vicemero T. Budrikio paprašėme paaiškinti, kaip jis mato šią situaciją.

Ką galvoja vicemeras?

Atsakydamas į užduotus klausimus vicemeras pirmiausia pažymėjo, kad „klausimas dėl tinkamumo eiti pareigas – Savivaldybės mero prerogatyva, nes esu mero asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas“. Taip apibrėžė savo požiūrį į dabar užimamas pareigas, kuris paliečia ir 1 337 rinkėjus, patikėjusius pirmumo balsus šiam politikui.

- Kokie Jūsų atlikti konkretūs veiksmai dėl atliekų tvarkymo kokybės gerinimo per pastaruosius du mėnesius?

- Siekdami mažinti atliekų tvarkymo kaštus, inicijuojame popierinių sąskaitų atsisakymą.

Daugiau informacijos https://www.silute.lt/naujienos/gaukite-vietines-rinkliavos-mokejimo-pranesimus-tik-elektroniniu-budu/10345

Vyksta konsultacijos su IT įmone dėl galimybės pereiti prie elektroninių pranešimų – gyventojams atsirastų galimybė už atliekas atsiskaityti ne ketvirčiais, o kiekvieną mėnesį, taip tikimasi sumažinti skolininkų skaičių (galimybė mokėti mažesnėmis sumomis). Gyventojams būtų dažniau pranešama apie mokėjimų vėlavimus.

Viešumas ir viešinimas. Socialiniuose tinkluose viešinami (duomenys nuasmeninti) žmonės, netinkamai paliekantys atliekas prie konteinerių. Dėmesys šiai sričiai tik didės, todėl įsigijome papildomas stebėjimo priemones, kurios padės užtikrinti didesnę kontrolę.

https://www.facebook.com/photo/?fbid=569007635402195&set=a.151623883807241

https://www.facebook.com/photo/?fbid=565110622458563&set=a.151623883807241

Siųsdami mokėjimo pranešimus daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą pateiksime visuomenei.

Žmonės, prieš atlikdami remonto darbus, keliančius triukšmą, apie tai turi pranešti Savivaldybės administracijai – užpildyti paraišką. Prie paraiškos formos pridėsime informaciją, kaip tinkamai tvarkyti remonto metu susidarančias atliekas.

Plačiau https://www.lietuva.gov.lt/lt/informacijos-apie-triuksmo-saltinio-valdytojo-planuojamus-statybos-remonto-montavimo-darbus-gyvenamosiose-vietovese-skelbimas-savivaldybes-interneto-svetaineje--77;14750.html

- Su kokiomis problemomis buvote susidūręs siekiant gerinti atliekų surinkimo kokybę?

- Viena iš pagrindinių problemų yra perpildyti daugiabučių namų antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, ypač popieriaus. Už popieriaus ir kartono pakuočių atliekų tvarkymą atsakingos pakuočių tvarkymo organizacijos.

Dar problemų kelia ne vietoje paliekamos kitos atliekos, kurios negali būti šalinamos išmetant į  buitinių atliekų konteinerius.

Gyventojai gali užsisakyti nemokamą nebenaudojamos senos buitinės technikos ar elektronikos išvežimą iš savo gyvenamosios vietos. Registracija telefonu 8 600 900 30 arba interneto svetainėje manrupirytojus.lt.

Daugiau informacijos https://www.silute.lt/naujienos/siluteje-irengta-senos-buitines-technikos-ir-elektronikos-surinkimo-aikstele/10384

Vis dar yra gyventojų, kurie laiku neišstumia konteinerių (tai padaryti turi iki 6.00 val.), todėl ir dėl šios priežasties būna neišvežamų atliekų.

- Ar buvo įvertinta atliekų surinkimo operatoriaus UAB ,,Ecoservise“ veiklos kokybė, jei taip, kokie vertinimo rezultatai, nustatyti trūkumai ir kaip atliekama jų šalinimo kontrolė?

- Pagal atliekų kokybės reikalavimus kontroliuojama, ar UAB „Ecoservise“ yra suženklinusi buitinių atliekų konteinerius, ar laikomasi  išvežimo grafiko, ar gavę rašytinę bei žodinę informaciją apie nesuteiktas ar netinkamai suteiktas paslaugas laiku pašalina šias problemas pagal numatytus terminus.

- Kaip  ateityje būtų galima pagerinti esamą tvarką atliekų surinkimo aikštelėse, kad atliekos nebūtų kraunamos šalia konteinerių, kokia jūsų nuomonė, o galbūt ir jau yra numatyti konkretūs veiksmai?

- Ši problema turi būti sprendžiama kompleksiškai. Visų pirma nacionaliniu mastu – žmonės yra skatinami rūšiuoti, rūšiuojamų atliekų kiekiai tik didėja, atliekos netelpa į antrinių žaliavų konteinerius, o konteinerių ištuštinimo dažnis yra nepakankamas.

Ir toliau nuasmeninę duomenis viešinsime pažeidėjus. Šiuo metu yra nupirktos stebėjimo kameros, kurios bus įrengtos šalia pusiau požeminių aikštelių. Asmuo, kuris netinkamai atsikratė atliekomis, bus identifikuojamas: pirmą kartą sulauks įspėjimo, o pasikartojus pasiliekame teisę taikyti administracines nuobaudas.

Stengiamės gyventojams suteikti kuo daugiau informacijos ir skatinti tinkamai šalinti atliekas. Visa informaciją apie atliekų rūšiavimą skelbiama savivaldybės tinklapyje www.silute.lt ir žiniasklaidoje.

Šiais metais baigiasi sutartis su UAB „Ecoservise“. Mero potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl buitinių atliekų tvarkymo klausimų, kuri dalyvaus teikiant pirkimo sąlygų pasiūlymus naujajam vežėjui. Diskutuosime, ką reikėtų keisti, kad atliekų tvarkymo paslaugos kokybė gerėtų.

Realių problemų nematoma?

Jei trumpai apibendrinti tai, ką atsakė vicemeras į jam pateiktus klausimus, tai sužinome, kad atliekų surinkimo gerinimo pagrindiniu veiksmu jis mato atliekų kaštų mažinimą, įdiegiant elektronines sąskaitas ir viešinant asmenis, kurie netinkamai atsikrato atliekomis. Pagrindinė problema, su kuria susiduria Savivaldybė, siekianti gerinti surinkimo kokybę, tai perpildyti antrinių žaliavų konteineriai, kuriuos tvarko antrinių žaliavų organizacijos ir gyventojai, kurie laiku neišstumia konteinerių, todėl lieka neišvežtos atliekos. Kaip ruošiasi spręsti šią problemą – atsakyme vizijos nėra.

Atliekų surinkimo operatoriaus „Ecoservice“ veiklos kontrolė apsiriboja konteinerių ženklinimo kontrole. Duomenų apie nustatytus konkrečius trūkumus dėl operatoriaus veiklos ir skirtas baudas, sankcijas ar kitokias priemones, numatytas sutartyje, vicemeras nepateikė. O esamos tvarkos gerinimui vicemeras mano, kad reikia žmones skatinti rūšiuoti atliekas ir jų veiklą stebėti vaizdo stebėjimų kamerų pagalba, taip nustatant ir identifikuojant pažeidėjus. Atliekų kaštų mažinimo reikalai šiandien sunkiai sprendžiasi. Net ir įdiegus neaišku kiek kainuojančią elektroninių sąskaitų išrašymo ir siuntimo sistemą, Savivaldybės išlaidų sumažėjimą gyventojai greičiausiai nepajus.

Sprendimai, neskatinantys rūšiavimo?

Apie tai galime spręsti iš rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio pasisakymų komitetuose ir birželio mėnesio Tarybos posėdyje, kada buvo didinamas mokestis už komunalinių atliekų išvežimą. Jis tada teigė, kad pagrindinis veiksnys, keliantis atliekų išvežimo kaštus, tai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC), kur yra pristatomos atliekos, vartų mokestis. Šio mokesčio dydžiui Savivaldybė neturi jokio įtakos, nors ir yra KRATC dalininkė, turinti tik vieną procentą akcijų. Meras kaltina didžiausią akcininką Klaipėdos miesto savivaldybę bei privačius akcininkus, kurie, jo žodžiais, yra suinteresuoti didinti šį mokestį, siekdami didesnio pelno. Mero žodžiais tariant, mišrių buitinių atliekų kiekio sumažėjimas daugiau rūšiuojant antrines žaliavas ir skatina KRATC didžiuosius akcininkus didinti vartų mokestį. Socialinių reikalų komiteto posėdyje jis atvirai kaltino KRATC be pagrindo proporcingai didinant vartų mokestį, priklausomai nuo pristatomų atliekų kiekio mažėjimo: „Mes nesuprantame šiandien, kodėl didėja vartų mokestis, paskui sužinome - kadangi sumažėjo kiekiai. Lyg tai tvarkoje, žmonės sąmoningi, rūšiuoja, bet gaunasi atvirkštinis procesas – žmonėms brangsta“.

O štai KRATC oficialus pranešimas dėl didėjančių mokesčių 2023 metais byloja, kad pagrindinė kainų kilimo priežastis yra metinė infliacija ir tris kartus padidėjęs aplinkos taršos mokestis: „Nemalonus 2022-ųjų palikimas – 20 proc. ribą peržengusi metinė infliacija, smarkus elektros ir kuro kainų šuolis, Seimo sprendimu daugiau nei 3 kartus padidintas taršos mokestis – turės įtakos ir 2023-aisiais: šiemet visoje šalyje neišvengiamai didės atliekų tvarkymo įkainiai. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), administruojantis vienintelį Klaipėdos apskrityje Dumpių regioninį sąvartyną, nuo Naujų metų jau pakeitė į sąvartyną priimamų atliekų įkainius.“ Taip skelbiama oficialioje KRATC internetinėje svetainėje. Tiesa, užsimenama, kad Dumpių sąvartyne laidojamas komunalinių atliekų kiekis nedidelis ir valstybinis taršos mokestis Klaipėdos apskrityje nebus toks reikšmingas, tačiau pabrangimo išvengti nepavyko. Tokia yra oficiali pozicija.

Kas sutvarkys atliekų aikšteles?

Tikėkime, kad Šilutės meras V. Laurinaitis yra giliau susipažinęs su esama padėtimi ir jo teiginiai nėra vien iš piršto laužti. Bet tuomet yra precedentas atvirkštiniam efektui dėl atliekų rūšiavimo. Ir tai yra rimtas iššūkis, kurio įveikimas gali turėti įtakos vienokiam ar kitokiam rezultatui. Deja, panašu, kad šiuo klausimus vicemeras T. Budrikis dar sprendimo neturi.

Bet didėjantis KRATC vartų mokestis - tai ne vienintelė problema ir nedaranti esminės įtakos tvarkos palaikymui vietinėse atliekų surinkimo aikštelėse. Savivaldybės tarnautojams teks racionaliau spręsti savo komunalinių atliekų surinkimo problemas ir palaikyti tvarką jų surinkimo vietose. Bet tam reikėtų esamos situacijos išsamesnės analizės, kurios, panašu, T. Budrikis net neturi. Nėra analizės – nematai problemų. Nematai problemų – kovoji su žmonėmis kamerų pagalba, o ne gerini atliekų surinkimo proceso.

Apie tai kalbant su vicemeru buvo užsiminta dėl nepatogių popieriaus ir kartono surinkimo konteinerių. Žadėjo pastatyti papildomai senų, kur lengvai tilpdavo dideli pakuočių kartono lakštai. Kol kas priartėta tik tiek, bet ir tai teikia vilties bei tikėjimo rimtais pokyčiais.