In Memoriam. Eugenijus Skipitis (1951.04.02-2023.08.20)

Palikęs svajones, godas, namus…

Visiems širdy gėla gili išlieka,

Ir skausmas, kad daugiau Jo nebebus.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė su giliu liūdesiu sutinka žinią apie Pagėgių krašto poeto, dailininko, fotomenininko, Mažosios Lietuvos istorijos žinovo, žurnalisto, muziejininko, visuomenininko, Pagėgių krašto literatų sambūrio nario Eugenijaus Skipičio mirtį.

Velionis, savo įvairiapusiu talentu, meilės ir pagarbos tautos praeičiai, Pagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos kultūrai kupina veikla, savo vertingu dvasiniu palikimu palieka gilų šviesų įspaudą visų mūsų širdyse.

Šią visai Pagėgių krašto bendruomenei sunkią skausmo valandą reiškiame nuoširdžius užuojautos žodžius velionio šeimai, artimiesiems, visiems jį pažinojusiems bei prasmingoje gyvenimo kelionėje lydėjusiems. Širdimis, mintimis esame drauge, telydi Jus Dievo palaima bei dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Eugenijus Skipitis gimė 1951 m. balandžio 2 d. Šeduvoje (Radviliškio r.). Mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. Dirbo reklamos agentūrose ir spaudoje. 1998-2004 m. ėjo kultūrologo pareigas Rambyno regioninio parko direkcijoje. 1998-2006 m. buvo Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus muziejininkas. Mažosios Lietuvos paveikslų sodo, 2003 m. įkurto šio muziejaus teritorijoje, idėjos autorius. 2004-2006 m. dirbo politikos, visuomenės ir literatūros laikraščio „Lietuvos žinios“ korespondentu Tauragės apskričiai. Vėliau tęsė žurnalistinę veiklą dirbdamas nepriklausomo Tauragės miesto ir rajono laikraščio „Tauragės kurjeris“ korespondentu Pagėgių krašte. Eugenijus Skipitis rengė kultūros paveldo aktualizavimui skirtą šio leidinio priedą „Praeities vaivorykštė“. Jo publikacijos taipogi skelbtos įvairiuose leidiniuose: „Būdas žemaičių“, „Draugas“, „Kelionių magija“, „Laikas“, „Lietuvos evangelikų kelias“, „Lietuvos muziejai“, „Liuteronų balsas“, „Naisių žemė“, „Rambynas“, „Šilokarčema“, „Tauragės žinios“, „Valstiečių laikraštis“, „Voruta“, Vilniaus universiteto bei Lietuvos mokslų akademijos parengtoje ir 2006 m. išleistoje knygoje „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas“. Eugenijaus Skipičio biografija, parengta Vytauto Kaltenio, 2009 m. skelbta Mažosios Lietuvos enciklopedijos 4-ajame tome, o autobiografija ir pokalbiai su šiuo kūrėju publikuoti Benjamino Kondrato knygų serijos „Kūrėjų pėdsakais“ 7-ojoje dalyje „Pagėgių kraštas“ (2011 m). 2006 m., drauge su žmona Giedre, Eugenijus Skipitis parengė Martyno Jankaus muziejaus veiklos 25-mečiui dedikuotą leidinį „Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose“.

Eugenijaus Skipičio poezija skelbta Tauragės apskrities literatų kūrybos almanache „Esame“ (2008 m.), Tauragės krašto ir Tilžės (Sovetsko) draugijos „Rostok“ rašytojų kūrybos ir vertimų rinkinyje „Poezija neturi sienų“ (2014 m.). Autoriaus tekstais praturtintas leidinys „Rambyno regioninis parkas“ (2003 m.), Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos 2008 m. metraštis bei doc. dr. Vacio Bagdonavičiaus sudaryta Vydūno palaikų perlaidojimo 25-mečiui skirta knyga „Mažosios Lietuvos panteono tapsmas“ (2016 m.). Eugenijus Skipitis buvo Tauragės fotografų klubo „Fotojūra“ narys. Mociškiuose, Bitėnuose, Pagėgiuose surengtos fotografijos darbų parodos, dalyvauta šio klubo parodoje Karaliaučiuje. Šio fotomenininko fotografijos papuošė Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtą fotoalbumą „Šilutė. Potvynis ir jo žmonės“ (2008 m.) bei Tauragės fotografų klubo „Fotojūra“ 10-mečiui skirtą fotoalbumą „Be pavadinimo“ (2012 m.).

2006 m., drauge su žmona Giedre Skipitiene, už Martyno Jankaus gyvenimo ir veiklos propagavimą bei jo vardo muziejaus veiklos organizavimą apdovanotas Ievos Jankutės įsteigta Martyno Jankaus kultūros paveldo premija. 2016 m., Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos organizuotos tradicinės Pagėgių literatūrinio pavasario šventės „Atidengsiu Tau žodį it širdį...“ metu, už Pagėgių krašto garsinimą ir kultūros sklaidą šalyje bei užsienyje, asmeninės kūrinijos originalumą publicistikos, fotografijos bei dailės darbuose, gražių sumanymų įgyvendinimą, už pėdas, įspaustas Pagėgių krašto visuomeniniame gyvenime, meilę kraštui ir jo žmonėms Eugenijui Skipičiui suteiktas „Pagėgių krašto garsintojo“ vardas ir įteikta Jūratės Caspersen įsteigta premija.

Eugenijaus Skipičio gyvenimo ir nuveiktų darbų panorama – plati, svari, svarbi bei neužpustoma laiko. Šis kultūros didžiavyris amžiams išliks Pagėgių krašto širdy ir atminty.