Pagėgių politikų „kultūra“ – prisidengti figos lapu?

Kyla klausimai dėl teisėtumo

Primename, kad paskelbus konkursą pirmą kartą jis buvo nukeltas po to,  kai „Šilokarčema“ paviešino informaciją, kaip buvo organizuota išplėstinė seniūnaičių sueiga. O jos kaip ir nebuvo, mat vienos seniūnijos darbuotojas tiesiog surinko parašus iš tų, kurie, kaip dabar galime daryti prielaidą, buvo nurodyti iš aukščiau.

Vėliau išplėstinė sueiga įvyko, tačiau ir vėl jos teisėtumas kelia klausimą, mat Bubliškių ir Benininkų bendruomenių pirmininkai į ją net nebuvo pakviesti.

Dar iki konkurso sklido gandai, kad vietelė paruošta liberalų atstovui. Įvykus pirmam konkurso etapui, atrinktos dvi kandidatės. Viena iš pretendenčių – liberalė. Iš abiejų moterų, norinčių tapti seniūnėmis, turėjo rinktis administracijos direktorė Dalija Irena Einikienė. 

Dangstosi komisija?

Vadovė, galime spėti, visuomenei norėjo sudaryti įspūdį, kad viskas teisinga, sudarė komisiją, kuri jai padėjo antrame etape vertinti pretendentes. Tik toje komisijoje – visi pavaldūs D. I. Einikienei. Ar kas gali įsivaizduoti, kad darbdaviui prieštarautų jo darbuotojas ir kas jo tada lauktų? Kaip liaudies išmintis sako, apie tokius atvejus: „Vieną dieną išsakei savo nuomonę, kitą jau ieškaisi darbo“.

Taigi, pavadinkime tą komisiją tiesiog figos lapu, kuriuo bandė prisidengti administracijos direktorė.

Konkursas įvyko. Po jo D. I. Einikienė net motyvuotus sprendimus išsiuntė abiems pretendentėms, kuriame nurodyta, kad pasirinkta Irena Kentrienė.

Rašoma, kodėl pasirinkta I. Kentrienė (klaidų netaisysime): „Šio pretendento vadybinės ir lyderystės kompetencijos, pateikta veiklos vizija, prioritetai ir jų įgyvendinimo gairės išsakyti lūkesčiai kaip diegti, skleisti įstaigos misiją, viziją, vertybes, iškelti sau aiškūs tikslai ir siekis juos įgyvendinti bei motyvuoti to siekti  tiek darbuotojus, tiek seniūnijos gyventojus įvertinti kaip labiau atitinkantys įstaigos reikalavimus ir lūkesčius. Taip pat pretendentė puikiai žino Pagėgių savivaldybės administracijos prioritetus, išmano, kaip juos panaudoti siekiant įstaigos strateginių tikslų ir Pagėgių seniūnijos veiklos, atsižvelgiant į jos specifiką, efektyvaus įgyvendinimą“.

Pažadėjo komentuoti, tačiau persigalvojo

Pati I. Kentrienė pakėlė telefono ragelį, teigė, kad kalbėti gali, teigė, jog džiaugiasi, jog pavyko laimėti konkursą: „Žinoma džiaugiuosi, tam jame ir dalyvavau“.

Tačiau uždavus pirmą klausimą, kokia jos veiklos vizija, numatomi prioritetai, balsas pradėjo drebėti ir teigė, kad dabar jai pietūs ir kalbėti negalinti. Paprašė paskambinti po kurio laiko ir teigė, kad į klausimus atsakys. Paklausus, ar nebus taip, kad po kurio laiko vėl negalės, mat bus darbe, patikino, kad taip nebus.

Paskambinome, bet atsakymas nenustebino. Šiuo metu Socialinės politikos ir socialiniame skyriuje vyriausiąja specialiste dirbanti I. Kentrienė komentuoti atsisakė, mat teigė, jog ji dar nėra seniūnė. O juk buvo pažadėjusi atsakyti į klausimus.

Taigi, tokie atsakymai kelia dar daugiau klausimų. Ko bijoti? Atvirumas, viešumas – tai kelia pasitikėjimą rinkėjų, o bėgimas į krūmus jį tik naikina.

Pagėgiuose nieko naujo?

Paklausėme Pagėgių politikų, ką jie mano apie tokius Pagėgių seniūno rezultatus, kad eilinį kartą įdarbinama liberalė?

Tarybos narys Edgaras Kuturys atsakė trumpai: „Nieko naujo Pagėgiuose“.

Politikas Kęstas Komskis: „Kitaip ir negalėjo būti. Pirma - tai dar kartą patvirtino, kad net valytoja negali būti nepartinė, kad ji turi būti liberalė. Antra - sudarant antrą komisiją, kuri realiai nieko nesprendė, o tik patarė savo viršininkei D. I. Einikienei, kitaip ir negalėjo patarti. Tegul triumfuoja liberalai, kurie turėdami tik šešis Tarybos narius turi visą valdžią Pagėgiuose, nes kiti jų koalicijos partneriai yra lepšiai“...

Dar ne vienas Pagėgių savivaldybės tarybos narys atsisakė komentuoti, sakydamas, kad tai nieko nekeis.