Apie „karaliaus Saulės“ ir kapinių gražuoles

Geriausia gynyba yra puolimas, kaip žinia, ir dauguma atveju postsovietinėje visuomenėje šis metodas puikiai veikia. Mūsų krašte jis yra daugybiškai naudojamas bendraujant su rinkėjais, piliečiais, tuo pat metu akiplėšiškai teigiant turint nuostabų ryšį su jais, artimą, šiltą ir beveik šeimyninį. Žinoma, kai nuo riksmo pritūpusieji išgąstingai krūpčioja – komunikacija vyksta lengviau.

Tad KPD registre įtrauktų senųjų kapinių „užservitutinimai“, prieš tai jas pardavus, ateityje gali būti praktikuojami dar didesne apimtimi. Ir išties, apsimetus, kad nuožmiai darbuojiesi, vykdai prokuratūros nurodymus, pats sau atrodai didis karžygys… Nors darbas tas – tėra nusavintą/parduotą sklypą subrūkšniuoti langeliais ir paskelbti „servitutu>. Nes gi nėra pinigų jį išpirkti, nesinori daryti naujo detalaus plano, atskiriant ir grąžinant kapines visuomenei. Geriau parėkauti ir toliau palaimingai plūduriuoti neveikime. Jau septynerius metus...

Iki šiol šis nemalonus incidentas (kapinių priskyrimas privatininkui) buvo skelbiamas, kaip atgavusiojo nuosavybės teises (jau amžiną atilsį garbingo žmogaus p. Strazdausko) sklypo sudėtinė dalis. Neva, atgavo žmogus sklypą su visomis kapinėmis, o paskui pardavė agresyviai pilietei, kurią jau visi žino iš siaubo istorijų.

Deja, susitikus su minėtojo piliečio dukra, situacija ryškėja visai kitokia. Moteris kategoriškai neigia pardavimo metu jų sklype buvus kapines, tad kapinių krepšelyje nebuvo. Šią vietą ji žinojusi nuo vaikystės, dažnai patyrinėdavę su bendraamžiais antkapių užrašus, ir tikėtina, kad šiose kapinėse buvo palaidoti mirusieji nuo maro. Vietinių jos ir buvo vadinamos „maro kapinėmis“, kadangi čia ilsėjosi palaidotieji ištisomis šeimomis, daugelis mirę tais pačiais metais.

Sovietmečiu, kaip ir daugelyje senųjų krašto kapinių, antkapiai buvo sudaužyti, neliko nei vardų, nei pavardžių, tad identifikuoti asmenų neįmanoma. O ir „maro kapinių“ jau niekas nežino bei nepamena, kadangi pasikeitė savininkai, jie tų istorijų negirdėjo.

Tad jaunoji „kapinių gražuolė“, kuri policininkui konflikto metu rodė nuosavybės dokumentus ir mojavo frau Hildai, kunigui bei „Mažosios Lietuvos“ pirmininkei kumščiais panosėje, tikėtina, išties kapines gavo papildomai po to, kai atlikus geodezinius matavimus bei patikslinus nusipirktą plotą, paaiškėjo, kad yra skirtumas. Skirtumas tas apytikriai siekė 20 arų (kapinių plotas sudarė apie 40 arų). Tad manytina, kad trūkstamą plotą žemėtvarkininkai maloniai pasiūlė kompensuoti natūra. O natūra toji – kaip tik liuteronų kapinaitės Šusties upelės pašonėje. Vaizdingas kraštovaizdžio kampelis, tvarkingas ir jaukus.

Beje, teiginiai, kad tuomet, pardavimo metu, kapinės buvo nepastebėtos, neįtarta jų ten esant, nes buvo apaugę bruzgynais - netiesa. P. Strazdausko dukra tvirtina, kad tėvas jas nuolat prižiūrėjo, ten buvo nupjaunama žolė, naikinami užsisėjantys medžių daigai, kad neužgožtų teritorijos. Kapinės buvo tvarkingos ir prižiūrimos.

Melo kojos trumpos, ar ne?

Kyla klausimas: ar „kapinių gražuolė“ kapinėse ketino sodinti burokus? Net baisu pagalvoti, kas ištiktų po tokios invazijos jos šeimą… Turėtume naujos infekcijos židinuką, o visa Lietuva pasišiaušusiais iš siaubo plaukais lakstytų laukais, plevėsuodama plaukais. Buvusioji pandemijos psichozė atrodytų kaip švelnus vėjelio dvelksmas.

Apmaudu tik viena: kodėl visą šią painiavą turi tirti nukentėjusieji?

Visi gi viską žinojo, tik baimė prisipažinti, kad mulkinai visuomenę, yra stipri.

Sukti uodegą, meluoti, painioti ir pinti man asmeniškai būtų gėda.

Pakartosiu tai, ką sakiau administracijos direktoriui susitikimo metu: padarius klaidą, tereikia ją pripažinti, gailėtis ir atsiprašius – atitaisyti skriaudą. Viskas.

Deja, šis mano kreipimasis liko be atsako. Sąžinė tebemiega kai kuriems, bandant maskuoti kaltę sirenos gausmu Tarybos posėdžio metu. Tai kaip gi toji komunikacija su tauta, karaliau Saule, kurią deklaravote ir deklaruojate nuolat, ar „kapinių gražuolės“ norus tenkinti maloniau?

Spėju, kad „giljotinos“ metodas, išjungiant mikrofoną, atrodo patrauklesnis?

Tikiu, kad Lietuvos įstatymai galioja visiems vienodai.

Ir taip, mes sieksime teisingumo, patinka tai Jums ar ne.