Nemuno laivybos kelio modernizacija baigta

Tvarkant Nemuno vagą, iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį  gylį  laivakelyje. Šis projektas iš tiesų išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui – panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų. Viso projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 km.

2021 metais buvo pradėtas Europos Sąjungos finansuojamas Nemuno vandens kelio strateginis projektas, kurio tikslas yra esmingai pagerinti laivybos sąlygas Nemuno upėje.  Visame šiame ruože sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

„Baigėme vieną svarbiausių mūsų strateginių projektų – užtikrinti reikalingą Nemuno žemupio gylį ir jį pilnai atverti krovininei laivybai. Dėl to atsiveria puiki alternatyva nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Neabejoju, kad šie darbai atgaivins tiek keleivinę, tiek pramoginę laivybą didžiausia Lietuvos upe“, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuotas  2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,2 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicija.

Lietuvoje neturintis analogų projektas

Bunų projekto rangovės – bendrovės „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas sako, kad nors šis projektas buvo išskirtinis tiek savo sudėtingumu, tiek apimtimi, visus suplanuotus darbus pavyko atlikti laiku.

„Bunų įrengimo sąlygos buvo iš tiesų sudėtingos: vandens lygio upėje svyravimas darbų metu siekė net iki 5 metrų, upės gylis bunų įrengimo vietose – iki 7 metrų. Reikėjo prisitaikyti ir prie didelio upės vandens tėkmės greičio: vidutinis vandens srovės greitis buvo 1,5-2 m/s, o bunų galuose srovės greitis buvo dar didesnis. Nepaisant visų šių iššūkių, darbus pavyko atlikti kokybiškai ir laiku. Iki šiol Nemune buvusios bunos buvo arba sunykusios, arba labai prastos būklės, o jos yra labai svarbios Nemuno ekosistemai“, – teigia UAB „Tilsta“ vadovas E. Grinaveckas.

Teigiami pokyčiai jau jaučiami

Vidaus vandens kelių direkcija jau pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie teigiamus pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje  patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis.

Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis bus labiausiai jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis – jis taps dar gilesnis ir tiesesnis, o nusistovėjęs nešmenų judėjimas padės formuotis siauresnei vagai, reikės mažiau prižiūrinčių žmonių darbo.

„Kaip ir sausumos keliuose, taip ir vandens keliuose pagerinus sąlygas, iškart pastebimi pokyčiai – laivų skaičius upėje auga, verslo susidomėjimas krovinių pervežimais didėja. Dirbame, kad būtų paruošta visa reikiama laivybos infrastruktūra, laivai galėtų be trikdžių keliauti didžiausiu Lietuvos vidaus vandens keliu. Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja ir krovininę infrastruktūrą, stato baržas ir ruošiasi perimti dešimtadalį Kauno regiono krovininio transporto srauto. Bunų projektas nebus svarbių darbų pabaiga“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Vvkd.lt