Spalio 16 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) bus minima Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena

Filme dėmesys koncentruojamas į K. Donelaičio ,,Metuose“ aprašytą tautinį kostiumą, filmuojami meistrai, išlaikę senąsias darbo tradicijas – ši gyvoji tąsa unikali viso pasaulio mastu. Vaizdo kamera pasakoja istoriją apie žiūrovų akyse gimstantį savitą Mažosios Lietuvos XVIII a. tautinį kostiumą. Tokiais drabužiais pasidabinę K. Donelaičio „Metų“ personažai prabyla poeto žodžiu, atkuria poemos scenas ir švenčia Krizo dukters Ilzbutės vestuves. XIX a. poeto Silvestro Gimžausko kūrinio „Lietuvos pagyrimas iš svetimos šalies išdainuotas“ citata, tapusi filmo leitmotyvu, ir jo naudota Donelaičio pavardės forma Donaleitis leido laisviau interpretuoti vaidybines situacijas, apimant ir vėlyvesnių amžių kultūrinę patirtį. Filmo scenarijaus autorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius, vaidybinių scenų režisierė Inesa Kurklietytė.

Renginio metu galėsite išvysti ir filme demonstruojamų istorinių kostiumų parodą. Jų autorė, dizainerė-tekstilininkė Danutė Keturakienė, remdamasi išlikusiais rašytiniais šaltiniais ir istorine medžiaga, atkūrė dešimt tautinių (šventinių) kostiumų ir šalto meto apdarą – kailinius.

Spalio 16-osios data itin skaudi Mažosios Lietuvos ir Rytprūsių krašto istorijoje. 1944 m. spalį, vykstant antrajam pasauliniam karui, į Mažąją Lietuvą įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė, kurios kariai žudė ir kankino civilius gyventojus, naikino ir plėšė jų turtą. Tragiškas likimas laukė ypač tų Mažosios Lietuvos bei Rytprūsių gyventojų, kurie mėgino ištrūkti, pabėgti. 1945 m. žiemą tūkstančiai besitraukiančių per užšalusias Kuršių marias pabėgėlių buvo subombarduoti ir sušaudyti. Laivai su pabėgėliais buvo skandinami. Didžiausia tragedija, kurios metu žuvo apie 9,5 tūkst. žmonių, įvyko 1945 m. sausio 30 d., kai sovietų povandeninis laivas nuskandino lainerį „Wilhelmą Gustloffą“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno 2,6 mln. žmonių, per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 4 kartus, žuvo per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės).