Gyvulių ženklinimas - kada reikalingi įsagai galvijams?

Gyvulių ženklinimas Lietuvoje

Šalies įstatymai numato, kad gyvulių ženklinimas yra privalomas. Tvarka numato visą ženklinimo procedūrą, reikalingus dokumentus. Taip pat atliekamos ir patikros, kurių metu tikrinami įsagai galvijams, todėl ūkininkai turi pasirūpinti, kad gyvuliai jų nepamestų.

Nors galvijų ženklinimas turi mažai tiesioginės įtakos jų gerovei, nesilaikant ženklinimo tvarkos ar patikros metu radus galvijų be įsagų, netinkamai užpildytus dokumentus, pripažįstama netinkama gyvūnų priežiūra ir gresia bauda. Su pažeidimais susiduriama ne tik mažuose, bet ir dideliuose gyvulininkystės ūkiuose, nors tvarka yra gana paprasta.

Kokie galvijai turi būti ženklinami?

Įsagai galvijams ženklinti yra naudojami pagal gyvūno rūšį. Numatytas reikalavimas įsagais paženklinti visus galvijus, o taip pat ir ožkas, kiaules, avis. Tuo tarpu arklių ir žirgų ženklinimui naudojama mikroschema – ji išoriškai nėra matoma, tačiau veterinarai specialiais skaitytuvais gali nuskaityti joje esančią informaciją. Šios mikroschemos ir įsagai galvijams yra tarsi pasas žmogui – tai leidžia identifikuoti kiekvieną individą. Panašiai mikroschemomis yra ženklinami ir kai kurie naminiai augintiniai.

Kokio amžiaus galvijai yra ženklinami?

Savaime suprantama, sėkmingai verčiantis gyvulininkyste sulaukiama prieaugio. Jaunikliai turi būti identifikuojami priklausomai nuo jų rūšies ir atitinkamai paženklinami. Pavyzdžiui, įsagai galvijams yra veriami per septynių pirmųjų gyvenimo dienų laikotarpį. Tuo tarpu kitoms rūšims taikomas ilgesnis terminas: pavyzdžiui, avių augintojai paženklinti naujai gimusius ėriukus turi per pusmetį.

Gyvūnų ženklinimas dažnai yra paankstinamas, nes jauniklius perkeliant į kitas vietas ar parduodant, gyvūnas jau turi turėti įsagus ar mikroschemą. Žymėjimas taip pat būtinas ir norint pasinaudoti teikiama parama, todėl dažnai ūkininkai nelaukia galutinio ženklinimo termino pabaigos.

Kaip atliekamas galvijų ženklinimas?

Galvijų ženklinimas yra pagrįstas registracija, todėl visi gyvūnai registruojami, pildomi specialūs dokumentai, pavyzdžiui, kergimo pasai, o galiausiai segami įsagai galvijams. Pastaroji procedūra gyvūnui nėra skausminga ir atliekama greitai. Ūkininkai norintys savarankiškai ženklinti gyvulius, turi gauti specialų leidimą, o jei tokio neturi, reikia kreiptis į šias paslaugas teikiančias įmones ar veterinarus.

Svarbu pasirinkti tinkamą paslaugos teikėją, nes tik kokybiški įsagai galvijams patikimai laikosi. Bandose laikomus gyvūnus dažnai sudėtinga pagauti ir paženklinti, todėl procesas reikalauja daug laiko, pastangų, o visa tai padidina ir išlaidas. Įsagai galvijams nėra brangūs, todėl geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir įsigyti tikrai kokybiškus – tai sumažins tikimybę gyvūnui pamesti įsagą ir nereikės kartoti jo gaudymo proceso.