Trečias mėnuo be atlyginimo dirbantys darbuotojai jaučiasi atsidūrę aklavietėje ir patiriantys spaudimą

Apie tai, kad Pagėgiuose veikiantis „Klaipėdos mėsinės“ padalinys uždaromas, darbuotojai žino jau kurį laiką - iš lūpų į lūpas ir žinia oficialiai nebuvo paskelbta. Viskas netikėta, nes pastaruoju metu darbo esą netrūko ir atrodė, kad įmonė veikė sėkmingai.

Žinia sukėlė nerimą vėluojančių algų laukiantiems darbuotojams, ar jiems pavyks atgauti uždirbtus pinigus ir kiek jie dar turės darbą. Vėliau, pasak pašnekovės, prasidėję darbo santykių nutraukimo procesai įvėlė į dar didesnę sumaištį. Jai kyla įtarimų, jog įmonė galbūt siekia gudrauti ir galimai bando žmones iš bankrutuojančios įmonės atleisti jų pačių noru.

„Liepė rašyti prašymus dėl išėjimo iš darbo. Atleidimas turėtų būti ne savo noru“, – įtariai į įmonės žmonėms siūlomus išėjimo iš darbo variantus žvelgia darbuotoja.

„Kaip gyventi? Žadu kreiptis į Darbo inspekciją, rašyti skundus. Trečias mėnuo be atlyginimo, tai nei vienas, nei du – nesąmonė kažkokia. Kaip taupyti reikia? Jie minimumą moka. Žmonės dar šiandien dirba, jiems kiekvieną dieną į darbą reikia atvažiuoti“, – dėstė darbuotoja.

Pasak pašnekovės, darbuotojai, kurie domisi galimybėmis atgauti jiems priklausančius pinigus, girdi tik tai, kad įmonės įsiskolinimai darbuotojams bus padengiami iš vadinamojo nemokumo fondo, tačiau nežinia kada.

Įmonė kaltinimus neigia

Bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ vadovas Marius Valančius nebuvo linkęs sutikti su darbuotojos dėstoma kritika.

„Nesąmonė“, – į tai, jog kalbama apie spaudimą ar bent jau įmonės norą, kad žmonės rašytų prašymus išeiti iš darbo savo noru, sureagavo M. Valančius.

Įmonės vadovo teigimu, Pagėgiuose veikiantis įmonės filialas yra uždaromas, bus skelbiamas nemokumas – „Klaipėdos mėsinė“ bankrutuoja. Skaičiuojama, kad darbo neteks apie 80 žmonių.

„Žmonės nėra spaudžiami. Tas, kas dirba, dabar yra atostogose, kiek turi atostogų, o mes duosime į teismą ir tada atėjęs administratorius turės visiems įteikti lapelius ir atleisti“, – sakė M. Valančius.

Pašnekovas tvirtina, kad nėra darbuotojų, kurie darbo užmokesčio negautų 3 mėnesius. Už padarytą darbą žmonėms esą nėra sumokėta už 1 mėnesį, o antrasis dar nespėjo pasibaigti.

„Su visais komunikuojama, su visais bendraujama. Manau, kad naujiena ten tikrai nėra nė vienam. Manau, kad visi viską puikiai žino. Kad informacija yra, tai tikrai. Jie visi viską žino. Ir dokumentus matė, ir pasirašinėjo. Tai tikrai nėra nė vienam naujiena“, – apie komunikaciją su darbuotojais aiškino M. Valančius.

Jis taip pat tvirtino, jog bendrovė stengiasi imtis visų veiksmų, kad žmonės turėtų galimybes atgauti jiems priklausančius pinigus ir išsiskirtų be pykčio.

Vis dėlto ginčų tarp darbuotojų ir darbdavių neišvengta. Valstybinė darbo inspekcija LRT.lt teigė, kad šiuo metu inspekcijai žinomi 5 darbo ginčai su šia įmone. Kas atvedė įmonę į bankrotą, įmonės vadovas atsakyti nenorėjo. Pasak jo, tai – ilga istorija.

Iniciatyvą turi rodyti darbdavys

„Jie suka, suka ir vėl grįžtame į tą patį tašką. Pateikė mums prašymą, kuriame rašoma: „Prašau atleisti mane iš darbo pagal 57 straipsnį“. Jau beveik buvau pasirašiusi, bet paskui pradėjome ginčytis dėl to „prašau“. Juk jeigu mane atleidžia, tai jūs suruoškite sutartį ir aš pasirašau, kad jūs nutraukiate su manimi sutartį“, – pasakojo darbuotoja.

Tai, jog bankrutuojant ar kaip kitaip įmonei stabdant veiklą bei atsisakant darbuotojų, iniciatyvą dėl sutarčių nutraukimo turi rodyti pats verslas, akcentuoja advokatė Eglė Morkūnienė.

„Jeigu tai yra darbdavio iniciatyva, tai tikrai ne darbuotojas turi rašyti prašymą išeiti iš darbo, nes čia jau yra panašu į išėjimą iš darbo savo noru, kada darbuotojas nebepretenduoja į jokias išeitines kompensacijas. Jeigu darbdavys reikalauja parašyti prašymą, tai nėra jo iniciatyva. Jeigu darbdavys savo iniciatyva atleidžia darbuotojus ir atitinkamai atsiranda darbdaviui pareiga išmokėti išeitinę kompensaciją, tai tada darbdavys ir pateikia pranešimą, dėl kokių priežasčių yra nutraukiama“, – aiškino E. Morkūnienė.

Pašnekovė akcentavo, kad ir įmonės bankroto atveju ne darbuotojas, o darbdavys žengia pirmuosius žingsnius siekiant nutraukti darbo santykius.

„Paskelbus bankrotą, darbdavys praneša, kad yra nutraukiamos darbo sutartys ir tada jau bankroto administratorius toliau tvarko visą informaciją, susijusią su išmokėjimu, garantiniu fondu, terminuotomis sutartimis ir darbuotojų atleidimu“, – dėstė advokatė.

Kitaip tariant, darbuotojai prašymą dėl atleidimo iš darbo gali teikti tik vienu atveju – tada, kai darbą palikti pageidauja savo noru.

Nors „Klaipėdos mėsinėje“ yra nerimaujančių darbuotojų, ar jiems pavyks atgauti iki šiol jiems neišmokėtus, bet uždirbtus pinigus, advokatė ramina – tokie procesai yra ilgi, tačiau dažniausiai darbuotojai atgauna tai, kas jiems priklauso.

„Darbuotojų reikalavimai yra tenkinami pirmiausia. Tik paskui tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Darbuotojai eina kartu su mokesčiais kaip svarbiausi reikalavimai. Jeigu tai yra bankrutuojanti įmonė, tai to, ko įmonė nebegali pati išmokėti, kompensuoja iš garantinio fondo išmokomis“, – sakė E. Morkūnienė.

Gudravimo atvejai – nereti

Įprastai spausdami darbuotojus inicijuoti darbo santykių nutraukimą, darbdaviai gudrauja ir taip siekia išsisukti nuo išmokų atleidžiamiesiems.

„Pasakysiu atvirai, neretai. Aišku, yra visokių įmonių, visokių verslininkų, bet tai nėra retas klausimas iš darbuotojų „ar teisėtai bandoma su manimi atsisveikinti?“ – sakė advokatė E. Morkūnienė.

Darbuotojams, kurie įtaria, jog darbdavys darbo santykius nori nutraukti ne visai sąžiningai, siūloma kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl išaiškinimo. Tai nieko nekainuoja.

Taip pat galima rašyti prašymą Darbo ginčų komisijai dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Tokie ginčai gali būti nagrinėjami ir žmogui tebedirbant toje įmonėje. Teisinių patarimų galima kreiptis ir į advokatus.