Ričardas Lekavičius: Čia tik politikų priedanga po kilniais tikslais
Politikas R. Lekavičius įsitikinęs, kad valdžia sukūrė NT mokesčio planą, kuriuo galės „smaugti“ senjorus ir taip sunkiai suduriančius galą su galu, jaunas šeimas, turinčias įsipareigojimų bankams.
Anot jo, iki šiol teisėje sunkiai radosi vietos mokesčio paveldėjimui su turtu, ar net galimybė prarasti paskutinį savo turtą dėl mokesčių. Ypatingai vyresnės kartos žmonėms sunkiai suprantamas pridėtinės vertės mokestis, bet su laiku jis buvo priimtas kaip norma ir kartais valdžios padidinamas laikinai. „Laikinai“ padidinamas trimis procentiniais punktais ir jau dešimtmetį pamirštas sumažinti į pradinį 18 procentinių punktų lygį. Per tą laiką jau užaugo nauja karta, kuri net nežino, kad 21 procentas yra laikinas.
„Mokamas gyventojų pajamų mokestis, suprantama, kodėl mokami socialinės apsaugos mokesčiai, sveikatos draudimo mokestis. Žmonės moka ir keistai atrodantį pridėtinės vertės mokestį. Atrodo, liepto galas prieitas su NT mokesčiu ir valdžia atsidūrė akligatvyje. Valdančiosios daugumos Laisvės partija atsitraukė. Suprantama, ne todėl, kad nepatinka NT mokestis, bet darydami spaudimą koalicijos partneriams dėl jų siūlomų partnerystės ir narkotikų įteisinimo. Nereikia galvoti, kad nebus susitarimo ir Seimo valdančiojoje daugumoje, bus tik reikalinga pauzė perdėlioti figūras“, - įsitikinęs pašnekovas.
Pasak jo, sugrįžtant prie NT mokesčio, nėra jokių logiškų veiksnių, kodėl jis turėtų būti įvestas ir mokamas. Atskyrus daromą verslą iš būsto rinkos žmogus neturėtų mokėti jokio mokesčio už savo gyvenamą būstą.
„Lietuvos mokestinis rėžimas veikia taip: žmogus kuria savo gerovę valstybės biudžetui atseikėjęs nuo 40 iki 60 procentų savo darbo užmokesčio. NT mokestis gaunasi tretinis, ar išskirtinais atvejais ketvirtinis, žmogaus uždirbtų pinigų apmokestinimas. Seime esantis projektas siūlo galimybę NT mokestį atidėlioti iki skola bus lygi turto vertei. Šioje vietoje turime suprasti, kad tikrasis NT mokesčio tikslas yra periminėti žmogaus turtą. Politikų priedanga po kilniais tikslais, tokių kaip darželių ir mokyklų statyba, neatlaiko kritikos. Savivaldybės mokyklų ir darželių plėtrai gali skolintis iš bankų kaip ir dažnu atveju gyventojas, norėdamas turėti savo būstą. Valdžia sukūrė NT mokesčio planą, kuriuo galės „smaugti“ senjorus ir taip sunkiai suduriančius galą su galu, jaunas šeimas turinčias įsipareigojimus bankams. Yra naivu tikėti savivaldybių geranoriškumu taikant 0,05 NT mokesčio tarifą, kuris nepadengs administravimo kaštų, o keturi procentai - jau dideli pinigai, ypač regionuose“, - teigia R. Lekavičius. Ir retoriškai klausia: „Ar tikrai laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje lietuvis gali jaustis laisvas, įpareigotas keturių sluoksnių mokesčiais?“
