Kalėdinė „dovanėlė“ ūkininkams: žemės mokestis šiemet padidėjo du-tris kartus

Atsilieps ir maisto kainai

„Sulaukėme daug ūkininkų ir kaimo gyventojų nerimavimo dėl žemės mokesčio, kadangi šiais metais kai kuriems ūkininkams jis išaugo 2 ar net 3 kartus. Kai kurių rajonų ūkininkus itin neramina tiek daug išaugę žemės mokesčiai“, – ŽŪR pranešime teigė A. Svitojus.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius sakė, kad žemdirbių sklypai įvertinti per daug, dėl to ateityje gali kilti produkcijos kainos.

„Žemės ūkio paskirties sklypai įvertinti ženkliai per daug. Jei žemės paskirtis yra žemės ūkio, tai jos vertė už 1 hektarą maksimaliai gali būti 10-12 tūkst. eurų. Jei taip augs žemės kaina, tai tiesiogiai darys įtaką maisto kainai ir atsilieps vartotojams“, – pranešime teigė M. Maciulevičius.

Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 dienos.

ŽŪR duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija šiemet priskaičiavo iš viso apie 59 mln. eurų žemės mokesčio, pernai ši suma siekė apie 40 mln. eurų.

Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis sakė, kad palyginti su ankstesniais metais, šiemet bendra žemės sklypų vertė padidėjo 43 procentais. Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal šią vertę, kuri perskaičiuojama kas penkerius metus, paskutinį kartą – 2023-aisiais.

Žemdirbiai norėtų mažesnių skirtumų

„Didžiausia problema yra tai, kad tas žemės mokestis padidėjo labai ir labai netolygiai. Yra tokių, kuriems mokestis padidėjo 30 procentų, o bus ir tokių, kad kartais padidėjo mokestis 2, 3 ir netgi 4 kartus. Labiausiai išsiskiria tos teritorijos, kuriose žemės ūkio paskirties žemę pirko nekilnojamo turto plėtotojai kitai paskirčiai, sakykim, vėjo, saulės jėgainių parkams“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Ūkininkai norėtų, kad skirtumai tarp savivaldybių būtų mažesni. „Ūkininkas yra priverstas susimokėti už tai, kad kaimynui pasisekė, kad ta teritorija buvo patraukli ir kaimynas galėjo parduoti brangiai žemę, kitai paskirčiai“, – teigia LŪS pirmininkas R. Juknevičius.

„Aš girdžiu signalus, kad didžiausias šokas yra ten, kur yra prie didžiųjų miestų, čia mano supratimu metodikos yda, ir dėl metodikos ūkininkų sąjungos iniciatyva yra kviečiamas pasišnekėjimas penktadienį ir manau, kad turėsime bendrą nuomonę“, – tvirtino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Gyventojams, kurie laiku nesumokės žemės mokesčio, nuo lapkričio 16-osios bus pradėti skaičiuoti delspinigiai.

Šilutiškiai išsiuntė raštą Seimui

Vakar, lapkričio 13 d., Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas išsiuntė raštą LS Seimo Kaimo reikalų komitetui. Šiame rašte teigiama:

„Šilutės krašto ūkininkų sąjungos vardu kreipiamės į jus su iškilusia problema, kuri šiandien daugeliui žemdirbių niekaip nesuvokiama - kaip galėjo kelis kartus išbrangti žemės mokestis. Jokio paaiškinamo pagrindo nė iš vienos institucijos žemdirbiai nesulaukė. Tai žmogiškai nesuprantamas veiksmas, kad šitaip valstybė nesiskaito su kaimo žmonėmis.

Ne su vienu Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu buvo diskutuota šiuo klausimu ir š. m. liepos viduryje, rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino, kad žemės mokestis liks praėjusių metų lygio. Ir mes, vadovaudamiesi patvirtinta administracijos direktoriaus nuomone, šio klausimo nebediskutavome. Bet kai ūkininkai pradėjo gauti kelis kartus išaugusias žemės mokesčio mokestines sąskaitas, tada kilo skandalas, kodėl taip atsitiko.

Susisiekus su meru š. m. lapkričio 10 d. buvo gautas žodinis paaiškinimas, kad tai, kas lėmė šitaip išaugusias žemės mokesčio sąskaitas, yra Seimo bei Vyriausybės prerogatyva. Meras nebuvo linkęs sutikti, kad čia yra kalčiausia Šilutės rajono savivaldybė, nes, jo nuomone, nepagrįstai Registrų centras atliko masinius žemės pervertinimus ir jų patvirtinimus.

Negali būti žemės ūkio paskirties žemės mokestis nustatomas dėl atsitiktinių pirkimo-pardavimo sandorių.

Mūsų žemė nuo to derlingesnė nepatapo. Tai kodėl mes turime mokėti dvigubai ar net trigubai?

Šilutės krašto žemdirbių nuotaikos yra labai neramios dėl padidėjusių žaliavų, energetinių resursų kainų, gamtos negandų, mažinančių derlių ir užsitęsusios COVID-19 pasekmės.

Todėl prašome inicijuoti Vyriausybės posėdį, kad šiemet paskaičiuotas žemės mokesčio padidėjimas kažkokiu būdu būtų kompensuotas, o ateityje iš esmės nustatyti kitokį skaičiavimo modelį.“