J.Pinskus: „melždami“ biudžetą toli nenuvažiuosime
Antradienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje parlamentarai apsvarstė 2024 m. biudžeto projektą bei grąžino jį Vyriausybei tobulinti. Kažkokie pokyčiai jame yra tikėtini, tačiau įvertinęs biudžeto pristatymą bei žiūrėdamas į ateitį, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus optimizmu netryško.
„Man skaudžiausia ir jautriausia tema yra keliai, kadangi būtent jie daro bene didžiausią įtaką regionų socialiniam-ekonominiam atsigavimui. Na taip, biudžetą pristatę konservatoriai pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę skirti papildomas lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai, tačiau tuo pat metu jie tik dar kartą patvirtino, jog į visas šaliai aktualiausias problemas linkę žiūrėti labai siaurai. Sakyčiau, toks nedidelės kontorėlės buhalterės požiūris, nesugebant suvokti, kad pasaulis neapsiriboja jos mažyčiu kabinetu, o yra žymiai platesnis, - palyginimą pateikė politikas. - Įprastą „duokite ir duokite pinigų“ laikas pamiršti. Viena vertus, biudžetas ir taip braška per visas siūles bei prognozuojamas deficitinis, kita – bent jau kelių tvarkymui ir priežiūrai, ką jau ne kartą esu minėjęs, finansavimą galima gauti gerokai veiksmingesnėmis priemonėmis.“
J. Pinskus priminė ir neseną vizitą į Lenkiją
„Važiavo Ekonomikos komiteto nariai, važiavo vienas iš susisiekimo viceministrų. Visi ne tik išgirdome, bet ir savo akimis pamatėme, kad lenkų pasirinkta schema – įkurti specialų kelių fondą ir iš jo finansuoti infrastruktūros darbus, vėliau susigrąžinant 85 proc. lėšų iš Europos Sąjungos – puikiai veikia, o lenkai gali džiaugtis puikiais keliais. Be to, tai sukuria papildomas darbo vietas, auga žmonių užimtumas. Iš biudžeto ne tik nepaimamas nė vienas zlotas, bet į jį sumokama daugiau mokesčių. Deja, Lietuvoje darbų šia linkme kaip nėra, taip nėra, - konstatavo Lietuvos regionų partijos pirmininkas. – Nors galbūt tai lemia dabartinių valdančiųjų kompetencijos stygius ir minėtas buhalterinis požiūris į tai, ką reikia vertinti per makroekonominę prizmę? Juk jie šiandien nesugeba įsisavinti net tų pinigų, kuriuos ES jau skiria, tai, matyt bijo gauti jų dar daugiau. Man tai atrodo ne tik keista, bet ir visiškai nesuprantama, todėl ir toliau nenuleisiu rankų, bei teiksiu su keliais ir infrastruktūra susijusius įstatymų projektus. Vilčių, kad dabartinė valdžia tam pritars, nėra daug, tačiau tai taps įdirbiu ateičiai, kai po kitų metų rinkimų, tikiuosi, atsakingi postai bus patikėti ne atsitiktiniams veikėjams, o patirtį ir reikiamas kompetencijas turintiems specialistams.“