Gyvenimas šilutiškę parklupdė du kartus – buvo nusiteikusi „išeiti greitai“

Gyvenimas parklupdė ir antrą kartą

Diagnozė vėžys paveikia psichologinę būseną, ji apverčia gyvenimą aukštyn kojom, o ligoninės tampa įstaiga, lankoma dažniausiai. Taip nutiko ir Neringos mamai, kuri šiandien net trumpam negali likti viena – reikalinga nuolatinė priežiūra.

„Mama neretai nualpsta, būna labai silpna“, - savo mamos istoriją pradėjo pasakoti jauna moteris.

Jos gimdytoja šiemet išgirdo diagnozę „vėžys“ – antrą kartą. Jis buvo diagnozuotas jau prieš keletą metų. Tada jis aptiktas tarpuplaučiuose. Būtent nuo tada dar neturinti net 50-ies metų moteris tiesiog apsigyveno ligoninėse. Dėl savo sveikatos kovojo Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Moteris, kuri visą gyvenimo dirbo, augino vaikus, staiga buvo gyvenimo parklupdyta.

„Tada mamytė pasidarė labai jautri, stengėsi nuo visų atsiriboti – nebenorėjo su niekuo bendrauti, pasidarė uždara. Verkdavo“, - tęsė N. Sudeikienė.

Nespėjus įveikti vieno gyvenimo išbandymo, jis pateikė jai dar vieną – diagnozuota, kad jos smegenyse auglys.

Prasidėjo nuo maudimo kojoje

„Viskas nutiko... Vieną dieną ji pajautė, kad kairėje kojoje maudžia. Kitą rytą pabudo jau suparalyžiuota kaire puse. Vyras galvojo, kad jai insultas ar priešinsultinis. Tačiau gydytojų diagnozė buvo negailestinga – auglys galvos smegenyse. Kai sužinojo, kad dar ir čia turi auglį, labai supyko sužinojusi, kad jos antra pusė papasakojo vaikams apie ištikusią dar vieną nelaimę. Ji tiesiog viską norėjo nuslėpti, kad vaikams nereikėtų išgyventi skausmo. Tapo ji dar jautresne. Ištisai verkia. Ašaros atsiranda akyse vos tik pamato kurį vaiką. Ji jau buvo tiesiog nusiteikusi „išeiti greitai“. Dabar jau susitaikė, kad serga. Pradėjo ramiau į viską reaguoti“, - išgyvenimais dalijosi pašnekovė.

Jos 51-erių metų mamos gyvenimas kasdienis iššūkis - lašinės, spinduliavimas ir vėl kelionės į ligoninę.

„Pas medikus vykti tenka praktiškai kas antrą dieną. Vienos palikti negalima – užeina silpnumas, o dažnai tiesiog netenka sąmonės. Dirbti nebegali ir vyras. Jis visada šalia jos. Globos dokumentų neįmanoma taip greitai sutvarkyti. Mes, vaikai, stengiamės padėti, kiek galime. Tačiau dauguma, kurie vos galą su galu suduria, nebesugalvojame, ką daryti, kaip padėti mamai“, - liūdnomis akimis pasakojo šilutiškė.

Medikai patarė valgyti kuo natūralesnį maistą – daržoves, vaisius, triušieną... Net vandens neleidžiama gerti iš krano. Viskas kainuoja, o iš ko...

Prognozes slėpė nuo mamos

„Gydytojai diagnozavo, kad išgyvens ilgiausiai du mėnesius. Ji išgyveno. Mamai tos prognozės nesakėme. Nuvykus pas neurochirurgą, pateikė jis kitokias prognozes – suteikė viltį ir patarė kovoti. Mama tądien sužinojo, kad mes slėpėme, kad buvo jai diagnozuota gyventi tik kelis mėnesius. Paaiškinome jai, kodėl taip padarėme. Ji suprato. Mes jai linkime tik geriausio“, - teigė Neringa.

Pasak jos, dabar mama jau pradeda normaliau tarti žodžius – jau galima suprasti, ką nori pasakyti. Džiaugiasi visi kiekviena jos geresne savijauta. Tik artimieji nebežino, ką daryti – kaip įveikti finansinius sunkumus. Važiuoti ligonei tenka į ligonines praktiškai kas antrą dieną. Dirbti – jėgų neliko. Gyventi reikia. 

„Galvojau daug, ką daryti. Bet nesugalvojau. Nerandu kitos išeities - liko tik išdrįsti paprašyti gerų žmonių pagalbos. Kito kelio nėra – mama viena. Turiu tai padaryti dėl jos. Norime kovoti iki galo. Juk jai jau kiek geriau. Aš tikiu, kad viską galime įveikti“, - kalbėjo N. Sudeikienė.

Moteris visų prašo pagalbos. Reikalingos lėšos bus naudojamos kelionėms į ligoninę,  reabilitacijai, vaistams, maistui.

„Neprašyčiau, jei būtų kita išeitis. Ačiū kiekvienam, kuris prisidės. Ačiū... Tai būtų jai kaip Kalėdų stebuklas,“ - liūdnomis akimis kalbėjo jauna moteris.

Ne kartą galėjome įsitikinti, kad esame vieningi ir turime dideles širdis. Kiekvienas, galintis ir norintis paremti, lėšas gali pervesti į sergančios Neringos mamos sąskaitą:

Jūratė Amalevičienė

LT497300010029879442

Paskirtis: gydymui.