Apie ką su žiūrovais kalbasi Mažasis Vilniaus teatras?
Vilniaus mažasis teatras yra įsikūręs pačiame sostinės centre. Kaip labai savita kultūrinė erdvė jis pritraukia ištisus būrius teatro meno gerbėjų. Ne tik įdomūs šio teatro pastatymai, bet ir savotiška pastato architektūra sulaukia išskirtinio lankytojų dėmesio, nes šis teatras turi ypatingas stiklo blokelių lubas, kurias galima pamatyti tik Vilniuje ir Prahoje, daugiau niekur tokių nėra.
Kokius tris Vilniaus mažojo teatro spektaklius būtinai reikėtų pamatyti?
Jeigu reikėtų rinktis iš viso būrio spektaklių tris, kurie būtų ypatingesni už kitus, tada drąsiai galima rinktis šiuos vaidinimus – premjerinį spektaklį „Neištikimoji“, kurio autorius yra žymus švedų kino režisierius, scenaristas Ingmaras Bergmanas. Spektaklį režisavo Naubertas Jasinskas.
Po to sektų Nikolajaus Erdmano komedija „Savižudis“. Trečiasis – tai teatro ir kino menų sintezės produktas „Scilė nori būti žmogus“, jam scenarijų parengė jauna rašytoja Paulina Pukytė. Abu pastaruosius spektaklius režisavo Gabrielė Tuminaitė.
Kokius jausmus sužadina spektaklis „Neištikimoji“?
Šis spektaklis pateikiamas kaip poetinio pasakojimo vizija. Dramos autorius I. Bergmanas gilinasi į menininko pasaulį su visomis jo konfliktinėmis situacijomis, aistromis, sėkmėmis ir nusivylimais. Pagrindiniai dramos veikėjai – tai aktorė ir jos vyras garsus dirigentas. Jiedu turi dukrą ir kurį laiką išlieka darni ir pavyzdinga šeima. Tačiau ateina diena, kai aktorė įsimyli šeimos draugą – teatro ir kino režisierių. Nuo tada ir prasideda žingsniai link laukiančios griūties.
Ar savižudžio vaidmuo gali virsti komišku?
Dviejų dalių makabriška komedija „Savižudis“, nors ir parašyta pirmoje praėjusio amžiaus pusėje, labai puikiai atspindi mūsų nūdieną. Jos sukūrimo metais autorius stengėsi kuo ryškiau pavaizduoti tų dienų sovietinį absurdą, tačiau ir dabartiniais laikais šis scenos veikalas labai puikiai įsipaišo ir į šių dienų tikrovę, pasakodamas apie devintosios bangos dydžio populizmo ir kvailos propagandos šturmuojamą „moderniųjų“ laikų visuomenę. Šis spektaklis labai patiks niūriojo komizmo mėgėjams.
Kas gali laukti antikos personažų, kurie išdrįso atklysti į mūsų laikus?
Vienos dalies absurdo komedijoje „Scilė nori būti žmogus“ iš tolimos praeities į mūsų dienas atklydę žinomi antikos laikų personažai atsiduria patriarchaliniame seksistiniame pasaulyje ir pašiurpsta iš apstulbimo.
Spektaklis modernia kalba ryžtasi kritikuoti tuos, kurie kuria lyčių lygybei nepalankias taisykles ir kitokias asmenybę varžančias tradicijas. Tad einantiems šio vaidinimo žiūrėti verta būti filosofiškai nusiteikusiems.