Kai širdyje labai šviesu

 Nors šis takas pušim jau apaugo...

 Sudėliosiu prisėdus posmą dainos.

 Moja senas malūnas kaip draugas“.

Lapkričio 22-ąją, kai Šilutėje iškrito pirmasis sniegas, Žydrė Adomaitienė pakvietė šilutiškius į savo tapybos darbų parodą „Prisilietimai“ ir „Juoda ir balta“. Nors dangų gaubė pilki debesys, bet besirenkantys į Šilutės  kultūros ir pramogų centrą, kur tą vakarą vyko net du renginiai, išvydo daug šviesos ir prisipildė širdis džiaugsmo.

Parodos autorė Žydrė Adomaitienė – Šilutės meno mokyklos fortepijono mokytoja, savo turtinga pedagogine patirtimi besidalijanti su Šilutės ir Klaipėdos muzikos mokyklų auklėtiniais, rašanti eiles ir skambiu žodžiu bei savo atliekamomis dainomis džiuginanti savo klausytojus. Prieš dvejus metus pradėjusi tapyti, sakė, jau negalėjusi sustoti.

Vakarą moderavo pati Žydrė, tad pirmiausia pasidžiaugė, kad taip gausiai susirinko dainų ir tapybos mylėtojai į jos jau dvidešimtosios parodos pristatymą. „Šiandien dar kartą įsitikinau, kad nesu viena su savo kūryba – eilėmis, dainomis ir tapyba. Dėkoju, kad atėjote į parodos pristatymą“, – kalbėjo parodos autorė.

Kalbėdama apie pastaruosius dvejus metus, Žydrė paminėjo, kad atsiradus vis daugiau darbų, pradėjo vienu metu rengti po dvi ar net po tris parodas skirtingose vietose. Pasidžiaugė, kad  paveikslų ciklą „Juoda ir balta“ pirmieji išvydo ir gali įvertinti šilutiškiai. „Ilgai savęs ieškojau tapyboje. Kai girdėjau sakant, man patinka tavo stilius, sakydavau, kad aš dar pati nežinau, koks mano stilius. Aš mokiausi visokių technikų, ieškojau tematikos, kurioje vyrauja gamta, žmogus, mėgstu abstrakciją. Piešiau spalvotus piešinius. Labai norėjau spalvų, o štai atėjo vasara, ir pradėjau tapyti juodai baltus paveikslus. Kas ten viduje pasidarė, nė pati nežinau“, – atviravo kūrėja. Po to nuskambėjo daina „Nendrė“, o mūsų akys krypo į tuo pačiu pavadinimu juodai baltą paveikslą už atlikėjos nugaros.

Žvelgdama į parodoje eksponuojamus paveikslus, autorė pasakojo, kad turi brangių vietų, kurios įkvepia kūrybai. Tai gimtajame Šilutės mieste esantys Geltonasis ir geležinkelio tiltai, išdidi evangelikų liuteronų bažnyčia. Klaipėdoje visada žavi ir įkvėpimo teikia jūra, Olando kepurė, kuriai skirti du paveikslai ir eilėraštis. Įkvepia kūrybai ir mieli Drevernos vaizdai, kur mėgsta dažnai lankytis.

Dainą apie Šilutę, kuria kartu su ansambliu „Vox Libri“ atstovavo LRT laidoje „Duokim garo“, Žydrė atliko pritariant ansambliečių grupei.

Dailės ir muzikos šventę papuošė Žydrės antros klasės mokinės Auksės Ežerskytės fortepijonu atliekamos nuotaikingos melodijos.

Visą vakarą skambėjo prasmingais tekstais parašytos gražios Žydrės dainos, akys nuolat gėrėjosi parodoje eksponuojamais paveikslais, kuriuose daug šviesos. O juodai balti paveikslai derėjo ir kitaip vertė apmąstyti už lango tvyrantį juodai baltą lapkričio laiką.

Vakaras ir poetinės diskusijos bei pokalbiai apie paveikslus tęsėsi prie arbatos ar kavos puodelio. Skambėjo palinkėjimai, kad dar ilgai džiugintų savo eilėmis, dainomis ir gražiais paveikslais. Supranti, kiek daug gali duoti šviesios ir kūrybingos asmenybės dovanos žmogui.