Beveik 180 medžioklės trofėjų vienoje vietoje!

„Tokios medžioklės trofėjų apžiūros vyksta kiekvieną pavasarį, pasibaigus medžioklės sezonui, - pasakojo N. Endrikaitienė. – Dabar kaip tik baigėsi 2014-2015 metų medžioklės sezonas, jis būna nuo gegužės 1 dienos iki kitų metų gegužės 1-osios. Į šių metų apžiūrą trofėjų atvežta žymiai daugiau nei pernai ar užpernai. Savo trofėjus į apžiūrą šiemet atvežė Šilutės rajono, Pagėgių savivaldybės medžiotojai ir Šilutės miškų urėdijos medžiotojai. Pagėgių savivaldybėje medžiotojai yra susibūrę į keturis, Šilutės rajone – į penkiolika medžioklės klubų“.

Medžioklės trofėjus vertino solidi komisija. Tai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vedėja Galina Misevičienė, medžiotojas-ekspertas iš Klaipėdos Jonas Mockėla, Klaipėdos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, medžioklės trofėjų ekspertas Valdemaras Zakaras (komisijos pirmininkas), trofėjų iškamšų gaminimo specialistas Darius Daukša ir Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Sigitas Kupšys.

Puikius elnio ragus į apžiūrą atvežęs Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjas, Vainuto medžioklės klubo narys Artūras Juočas „Šilokarčemai“ sakė, kad šiame klube yra apie keturiasdešimt medžiotojų, jis – jau šeštus metus.

Paklaustas, kokį įdomiausią žvėrį per tą laiką pavyko sumedžioti, rodydamas savo trofėją atsakė: „Tai tikriausiai šitas elnias, apie 10 metų amžiaus, buvęs žeistas. Tokius žvėris gali medžioti tik selekcininko kvalifikaciją turintys medžiotojai. Jie turi mokytis, išlaikyti egzaminą, kad medžiodami nesumaišytų elnią su karve. Iš gamtos gali būti paimami tik tie žvėrys, kurie jau nebeturi perspektyvos toliau veistis. Tai svarbu, kad nebūtų sumedžioti sveiki žvėrys, kurie dar gali duoti palikuonių. Fizinę kanopinių žvėrių būklę parodo ragai. Jie būna deformuoti tada, kai žvėris būna sužeistas ar susižeidęs – elniai rujos metu koją susilaužę ar pan.“.

Medžiotojų klubo „Rusnė“ narys, Šilutės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius  Romas Gečas, medžiotoju esantis nuo 1987 metų, sakė, kad įsimintiniausią laimikį – didžiulį elnią – jam teko sumežioti Sakūčių miške. Jis buvo žeistas, apie 10 metų amžiaus.

„Sumedžiojame ir šernų, stirninų, bet nesame „mėsininkai“, - pasakojo R. Gečas. – Medžiojame, kai yra koks nors išskirtinis trofėjas arba saugant pasėlius – šernus, kad jie žalos nedarytų. Mūsų klubo medžioklės plotai - Žalgirių miškas, Pašyšiai, Gaideliai, Tarvydai ir dalis Sausgalvių kaimo“.

To paties „Rusnės“ klubo medžiotojas Alvydas Serva sakė, kad geriausias jo laimikis – stirninas, kurio ragai buvo įvertinti bronzos medaliu. Tai buvo prieš trejus metus.

„Nuo 1981 metų medžioju „Rusnės“ klube, - teigė A. Serva. - Aišku, gaila šaudyti į žvėrelius. Reikia šauti į tokį žvėrį, jog nebebūtų jo gaila – gali būti senas, sužeistas. Daugiausia reikia stengtis medžioti jauniklius, saugoti pateles šernes. Medžiotojai nėra tokie „mėsininkai, kurie guldo viską iš eilės. Prieš šaunant reikia pagalvoti, gal tas žvėris yra perspektyvus, tuoj turės jauniklių“.

Trofėjų apžiūros metu buvo įvertinta, ar ragai gerai paruošti, ar blogai, ar perspektyvūs, nustatyta, kuriuos galima vežti į parodą.