Kas naujo Vilhelmo kanalo įveiklinimo fronte?

„Jeigu norite plaukti iš Klaipėdos į Vilhelmo kanalą, skambinkite uostamiesčio merui, nes reikia iškelti trečiąją vandenvietę (ji ima vandenį iš Vilhelmo kanalo - aut. past.), kitaip nieko nebus. Dėl jos apsauginės zonos laivyba nuo Drevernos į uostamiesčio pusę yra labai smarkiai ribojama“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Spręsti reikia valstybiniu lygiu

Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus apgailestauja, kad Vilhelmo kanalo projektas iki šiol nebuvo vystomas taip, kaip siūlė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Būtent jam vadovaujant Uosto direkcijai kilo idėja iškasti kanalą nuo Klaipėdos trečiosios vandenvietės, kuris tam tikru kampu įeitų į Kuršių marias. Jų tėkmė turėtų traukti vandenį ir valyti Vilhelmo kanalą. Iškastasis kanalas turėtų eiti iki Uosto direkcijos lėšomis naujai projektuojamos krantinių zonos.

Tuometė miesto vadovybė teigė, kad miestas spręstų trečiosios vandenvietės iškėlimo klausimą, jeigu būtų aišku, kokios kitos alternatyvos paruošti geriamąjį vandenį Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams. Jai svarbiausia buvo, kad visa tai nepablogintų vandens kokybės ir jo nepabrangintų. Uosto direkcijos lėšomis buvo parengta studija, nurodžiusi alternatyvius variantus, tačiau toliau miesto valdžia šio klausimo nesprendė.

„Manau, sprendžiant Vilhelmo kanalo panaudojimo turizmui ir rekreacijai klausimą turėtų dalyvauti pati valstybė. Tai ne tik Klaipėdos miesto ar Klaipėdos rajono klausimas - tai visos Lietuvos klausimas. Tokie klausimai sprendžiami Vyriausybės lygiu. Būtent iš čia turi eiti iniciatyva, įtraukiant ministerijoms atsakingas institucijas ir tokias bendroves kaip Uosto direkcija, Vidaus vandens kelių direkcija, aplinkosaugos srities specialistus ir regione esančias savivaldas“, - teigia uostamiesčio meras.

A. Vaitkaus manymu, Vilhelmo kanalas galėtų išeiti į marias šalia Kiaulės Nugaros salos pro planuojamą mažųjų valčių prieplauką, bet ne per Malkų įlanką.

Miestas vejasi Uosto direkciją

Paklaustas, ar prie Vilhelmo kanalo bus projektuojamas ir vystomas Stariškių gyvenamasis kvartalas, nes buvo tokių kalbų, A. Vaitkus atsakė: "Pernai dar būdamas miesto Tarybos nariu buvau gavęs informacijos, kad Uosto direkcija rengia teritorijų pietinėje miesto dalyje techninius projektus, o miestas, labai gaila, nieko iki tol, kol pasikeitė valdžia, nėra nuveikęs.

Šiuo metu mes bandome pasivyti Uosto direkcijos planavimo procedūrų eigą, kad statant mažųjų valčių prieplauką pietinėje uosto dalyje sausumos dalis būtų gerai parengta tokiam projektui įgyvendinti. Labai svarbu, kad ši vieta taptų ateityje dideliu traukos objektu ne tik buriuotojams, irkluotojams, kemperių mėgėjams, bet, kas ypač svarbu - pietinėje miesto dalyje gyvenantiems klaipėdiečiams, kad jie galėtų plaukdami keltu pasiekti Kuršių neriją ir pajūrio pliažus, o su kitomis plaukiojimo priemonėmis - ir Juodkrantę bei Nidą.

Stariškių gyvenamojo kvartalo, bent kol aš esu meras, tikrai niekas nei planuos, nei statys. Ta vieta yra skirta visiems žmonėms, o ne atskiriems juridiniams ar privatiems asmenims."

Bus statomas naujas šliuzas

Klaipėdos rajonas prie Vilhelmo kanalo turi tris pagrindinius objektus: Lankupių ir Drevernos šliuzus ir Jokšų tiltą.

AB Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) užsakymu projektuotojai baigia rengti techninį darbo projektą dėl naujo Drevernos šliuzo įrengimo. Šiuo metu senasis šliuzas sunkiai darinėjasi ir yra per siauras didesniems laiveliams, jo plotis - 3,3 metro. Pasak VVKD laivybos direktoriaus Aurelijaus Rimo, šį projektą galima vadinti senvagės, kuri statant siaurąjį šliuzą buvo užversta, atvėrimu.

Kai darbai bus padaryti, toje vietoje bus 6 metrų plotis. Per naująjį šliuzą galės plaukti ir keleiviniai laivai - pro Drevernos upelį į Karaliaus Vilhelmo kanalą ir sukti Mingės link.

VVKD laivybos direktoriaus teigimu, šiemet atlikta „Natura 2000“ reikšmingumo vertinimo procedūra, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranka. Gautos teigiamos išvados - PAV atlikti nereikės.

Klaipėdos rajono taryba yra priėmusi sprendimą pirkti iš AB „Klaipėdos vanduo“ senąjį šliuzą. Po kurio laiko bus skelbiamas konkursas naujam šliuzui įrengti.

Klaipėdos rajono savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) norėdama perimti prie to šliuzo du sklypus. Jau gautas NŽT sutikimas. Tad projektuotojai jau gali skelbti projektinius pasiūlymus.

Jų svarstymas truks galbūt mėnesį, o tada jau bus galima teikti parengtą techninį projektą statybos leidimui gauti. „2024-ųjų pradžioje galbūt galėsime pasakyti, kad jau turime leidimą plačiau atverti Drevernos upelį į Vilhelmo kanalą. Nemaža tikimybė, kad kitų metų pavasarį senvagė bus atverta. Bet reikia, kad su mumis bendradarbiautų Klaipėdos rajono savivaldybė kaip šio šliuzo statytoja, o mes atversime senvagę“, - sakė A. Rimas.

B. Markausko teigimu, bus sutvarkytas paveldosaugos objektas Lankupių šliuzas, jo vertingosios dalys. Jau yra parinktas rangovas. Darbai tikriausiai bus pradėti kitais metais. A. Rimo teigimu, jis yra aplūžęs, vartai atsidaro ne iki galo, tik kokius 6 metrus, o turėtų atsidaryti 10 metrų.

Parinktas ir Jokšų tilto rekonstrukcijos rangovas. Tiltas bus nukeliamas ir išvežamas renovuoti į dirbtuves. B. Markauskas sakė, kad konkursas Jokšų tilto rekonstrukcijai buvo skelbiamas tris kartus, nes jis taip pat yra paveldosaugos objektas, daug derinimo dalykų, tad mažai norinčiųjų. Darbai bus pradėti kitais metais.

Klaipėdos rajono meras sako, kad akivaizdu, jog mažųjų laivelių daugėja, todėl daroma viskas, kad jų laivyba gerėtų. Savivaldybė ketina padėti įrengti pontonus, ant kurių galėtų išlipti laivelių keleiviai, tose vietose, kurias nurodys bendruomenė.

„...prieita aklavietė“

"Buvo didelių planų Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis iškasant naują kanalą. Deja, sprendimai yra įstrigę dėl trečiosios vandenvietės iškėlimo, nes nėra tinkamos vietos naujai įrengti. Vienas dalykas, tai kainuotų labai brangiai, tad pabrangtų vanduo gyventojams, o kitas - ekspertų nuomone, vien gręžinių nepakaktų.

Viena vieta būtų ties Lankupiais, bet dar papildomai reikėtų imti vandenį arba iš Vilhelmo kanalo, arba iš Minijos upės. Sprendimo dėl visiško Vilhelmo kanalo įveiklinimo nuo Klaipėdos iki Minijos, iki Mingės, nėra. Šiuo klausimu daug vilčių neturiu. Šioje vietoje prieita aklavietė", - aiškino B. Markauskas.

A. Rimo teigimu, kol kas eksploatuojama pusė Vilhelmo kanalo, t. y. 11 jo kilometrų.

Šiemet identifikuota problema, kad Vilhelmo kanale ties Lankupių šliuzu plaukti trukdo sekluma. Sezono pradžioje gylis toje vietoje buvo kritiškai mažas - tik apie 0,5 metro. Su nedidele žemsiurbe atlikti valymo darbai. Nuo vasaros iki rudens gylis ten buvo 1,5 metro. Pasak VVKD laivybos direktoriaus A. Rimo, ši vieta užnešama nuolatos, tad valymo darbus būtina atlikti kas kelerius metus.

Šliuzų problemos

VVKD siūlė neuždarinėti Lankupių ir Drevernos šliuzų, nes, būna, plaukia laivas ir nėra kam atidaryti šliuzo. Lankupių šliuzą uždaro Klaipėdos rajono savivaldybė, kad nebūtų teršiama trečioji vandenvietė, kad potvynio vanduo neužneštų kokių nors šiukšlių, kad nebūtų užliejami aplinkiniai plotai.

„Esame išsimatavę visą Vilhelmo kanalo dugną ir krantus ir apskaičiavę hidromodelyje, kiek ploto būtų užliejama, jeigu Minijoje pakyla vanduo, o Lankupių šliuzas atidarytas. Modelis rodo, kad vanduo neišsilietų. Tada Drevernos šliuzas, kurį uždarinėja “Klaipėdos vanduo„, kad į Vilhelmo kanalą nepatektų sūrus vanduo, privalo būti atidarytas. Jeigu per potvynį Drevernos šliuzas būtų uždarytas, o Lankupių atidarytas, būtų negerai“, - aiškino A. Rimas.

Atsirado politinė galimybė

Jau kelerius pastaruosius metus vis daugėja siūlymų, kad reikia labiau įveiklinti Vilhelmo kanalą. „Dabar tokia galimybė atsirado politiniu lygmeniu, nes šalies bendrajame plane yra nurodyta atverti Karaliaus Vilhelmo kanalą į Kuršių marias ties Klaipėda. O Klaipėdos miesto bendrajame plane yra pažymėta linija, kur galėtų Vilhelmo kanalas būti sujungtas su Kuršių mariomis - palei tą vadinamąjį akligatvį prakasant apie kilometro ilgio kanalą į Kuršių marias.

Miestas ten planuoja Stariškių kvartalą. Dabartinis meras sudarė darbo grupę dėl to kvartalo vystymo. Be kitų, vienas iš klausimų yra Vilhelmo kanalo integraciją į kvartalą ir kanalo sujungimas su pietine marina“, - aiškino A. Rimas.

Apsaugos zona vertinama skirtingai

Trečiosios vandenvietės keturių kilometrų apsaugos zonoje pagal vandenviečių reikalavimus draudžiama laivyba. „Tų 4 kilometrų reglamentavimas yra skirtingas. Vieni teisės aktai sako, kad toje zonoje negali būti vykdoma kita veikla, kaip tik vandens ėmimas vandenvietės reikmėms, o vandens transporto teisės aktai sako, kad čia iki pat to akligatvio yra vandens kelias. Teoriškai galima plaukti iki pat Klaipėdos, bet ten akligatvis“, - kalbėjo VVKD atstovas.

A. Rimo teigimu, naujasis kanalas atsidurtų toje zonoje. Reikėtų įplaukti į ją, tada į prakastą kanalą ir į Kuršių marias.

„Kol kas to daryti negalima, bet jeigu „Klaipėdos vanduo“ susimažintų apsaugos zoną, kaip kalbama, iki 1 kilometro, tada naujasis kanalas atsidurtų zonoje, kurioje galima kita ūkinė veikla. Tada būtų galima plaukti pro apatinę Stariškių kvartalo dalį“, - teigė A. Rimas.

Jis mano, kad yra variantas iš Klaipėdos įplaukti Vilhelmo kanalą ir neiškėlus trečiosios vandenvietės. Pasak VVKD laivybos direktoriaus, galimybė iškelti šią vandenvietę labai miglota. Nerandama vietos, kur tai būtų galima padaryti.

„Reikėtų pasinaudoti tuo variantu. O ateityje, jeigu būtų galimybė iškelti vandenvietę, tada kanalas galėtų būti dvejopos paskirties. Jame galėtų vykti ne tik pramoginė laivyba, bet galbūt net krovininė. Tada būtų plaukiama pro dabartinį akligatvį tiesiai į Klaipėdos uostą. Tai galėtų būti atsarginis variantas patekti į Klaipėdos uostą, kai Kuršių mariomis laivai negali plaukti dėl audrų. Tada iš Nemuno laivai galėtų plaukti per Miniją pasukdami pro Lankupius į Vilhelmo kanalą - 20 kilometrų, ir Klaipėda. Grįžtų istorinė Vilhelno kanalo paskirtis - krovinių gabenimas laivais“, - pasakojo A. Rimas.

Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius:

- Vilhelmo kanalo klausimas yra ant darbotvarkės stalo. Mes jį judiname nuolatos. Jis buvo keltas ir Uosto plėtojimo tarybos, kuriai pirmininkauja susisiekimo ministras, posėdyje. Jį bandysime įtraukti į kito Plėtojimo tarybos posėdžio darbotvarkę. Kalbant apie trečiąją vandenvietę Uosto direkcija yra parengusi studiją ir nurodžiusi, iš kokio kito šaltinio galima gauti vandens imant jį ne iš Vilhelmo kanalo. Šiuo atveju svarbus yra AB „Klaipėdos vanduo“, miesto Savivaldybės požiūris.

Pirmiausia turi būti iškelta trečioji vandenvietė. Turi būti atrastos galimybės Klaipėdą aprūpinti požeminiu geriamuoju vandeniu iš kitų šaltinių. Tai sudėtingi dalykai, tai kainuoja milžiniškus pinigus. Galbūt to nepadarysime per dvejus ar penkerius metus. Mes darome tiek, kiek galime, kad tai įvyktų. Vilhelmo kanalas įteka į Malkų įlanką. Joje pramoninė zona ir nėra jokių galimybių rekreacinei laivybai. Mes esame 100 procentų už tai, kad Vilhelmo kanalas būtų atvertas, kad būtų sujungtas su Kuršių mariomis. Jose atsiras pietinė marina. Tai būtų nepaprastai didelis traukos centras, jeigu būtų galima laisvai plaukti nuo Klaipėdos iki Drevernos ir toliau. Kanalas turėtų didelį pasisekimą vystant turizmą. Esu įsitikinęs, kad ateityje tai bus padaryta. Kada tai bus, sunku pasakyti, bet matau pozityvą iš visų pusių. Daug problemų, daug klausimų, bet šis klausimas po truputį juda.

Ve.lt