Pagiriamasis žodis Šilutės dvaro šimtmečių romantinei dvasiai
Lietuviškoji tiriamoji istoriografija ką tik gavo prieškalėdinę dovaną – 144 puslapių gausiai nuotraukomis iliustruotą leidinį kietais viršeliais „Šilutės Hugo Šojaus muziejus, dvaras, parkas – verta atrasti“. Jo sudarytoja etnografė Asta Bartkevičiūtė sako, kad knyga išėjo storesnė nei planuota, nes po šapelį traukti duomenys iš įvairių išbarstytų istorinių šaltinių subėgo į vieną kompaktinę visumą patogią skaitytojui versti puslapį po puslapio ir atrasti naujus žinių lobius.
Pasirodžiusios knygos priešistorė, lopšys – tokio pat pavadinimo projektas, gavęs teigiamą Kultūros paveldo departamento specialistų įvertinimą. Lėšas knygos leidybai skyrė minėtas departamentas ir rajono savivaldybė. Suma – 7 200 eurų. Knygos sėkme galės dalintis trys valdiškos žinybos: Kultūros paveldo departamentas, Šilutės rajono savivaldybė ir H. Šojaus muziejus. Knygos pristatymas bus surengtas muziejuje kitų metų sausio 12 dieną. Dar derinama knygos kaina, anot jos sudarytojos, nesikandžios, bus įperkama pirkėjui. Tikslas – kuo platesnis skaitytojų ratas. Knygos tiražas – 1 300 egzempliorių, atspausdintas Vilniaus spaustuvėje „Standart Impressa“.
Hugo Šojaus (1845-1937) dvaro ankstesnis pavadinimas – Šilutės arba Šilokarčemos dvaras. Įkurtas 1721 m. Prūsijoje vykdytų administracinių teritorinių reformų metu. XIX amžiuje dvaras buvo vienas stambiausių Klaipėdos krašte. Užimama teritorija – 1 530 ha. 1889 m. dvarą iš nusigyvenusio savininko Eduardo Radkės nupirko ir pertvarkė H. Šojus. Sumokėjo beveik 540 tūkstančių markių. Naujasis kilmingas šeimininkas buvo sumanus ir išradingas: įkūrė angliško tipo parką, pasodino apie 150 rūšių medžių bei krūmų, iškasė 3 tvenkinius, nutiesė takus ir įsteigė pirmąjį lietuvišką muziejų Klaipėdos krašte. Kelių šimtų metų dvaro ir parko istorija garbinga, įdomi, itin reikšminga ir šiandienos visuomenei.
Todėl ir imtasi knygos apie ją projekto. Darbų darbelių netrūko. Numatyti leidinio apmatai (124 puslapiai) praplėsti iki 144 puslapių. Knygos turinys turi 3 skyrius ir apima atskirus išsamius pasakojimus apie dvarą, muziejų bei parką. A. Bartkevičiūtė dirbo ne viena, pasitelkė žinomus šilutiškius. Dvaro komplekso ir parko istoriją aprašė kraštovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas, fotografija pasirūpino atskirai samdytas fotografas Kęstutis Zdanevičius, knygos viršelio antrą pusę nupiešė Jūratė Leonienė. Triūsta sutartinai, tikimasi, kad knyga bus respektabili visais atžvilgiais ir labai tiks kaip dovanojama dovana draugams įvairių asmeninių švenčių ar jubiliejų proga. Knyga gali būti naudinga istorijos mokytojams, krašto istorija besidomintiems žmonėms, taip pat ir užsieniečiams, nes yra paruoštos santraukos anglų ir vokiečių kalbomis. Dėl to knygos gerbėjų auditorija galės būti platesnė nei įprastai.
Istorinė-fotografinė medžiaga knygai rinkta ir iš muziejaus archyvinio fondo. Pateikiama žemėlapių, schemų, spalvotų ir nespalvotų nuotraukų. Naudotasi ir kitais ankstesniais šaltiniais: P. Jakšto knyga „Senoji Šilutė“, R. Dobranskienės, D. Junutienės sudaryta knyga „Garbusis Šilutės pilietis“, autorių kolektyvo (R. Meškauskienės, K. Demerecko ir kitų) knyga „Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“, taip pat straipsniais apie dvaro ir muziejaus istoriją. Gaires renkamai knygai „Šilutės Hugo Šojaus muziejus, dvaras, parkas – verta atrasti“ statė etnografė A. Bartkevičiūtė. Ji atrinko, redagavo tekstus, iliustracijas, derino maketą ir galutinę knygos išvaizdą. Leidinyje daug vietos skirta pirmojo muziejininko H. Šojaus asmenybei, jo nuveiktiems darbams, muziejaus ir dvaro istorijai, muziejaus teritorinių padalinių ekspozicijoms Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje, Macikuose, dvasinės kultūros centre „Eglutė“, papasakota apie restauracijos centrą. Knygos sudarytojos noras aiškus – nenuvarginti skaitytojo moksliniais tekstais, užkabinti jį vaizdu ir skalsiu žodžiu, kad suintriguotas atvyktų į muziejų viską gyvai pamatyti pats, gal ir reprezentacinę knygą įsigyti.
Straipsnio komentarai
Sveikinimai parengėjai, bendražygiams!