Erkių platinama liga - šunų babeziozė

Šunų babeziozė yra pasaulyje paplitusi liga. Europoje šį ligą dažniausiai pasireiškia vidurinėje Europos zonoje.

Lietuvoje – šunų babeziozė dažnėja

Pastaruoju metu šios ligos pasireiškimas Lietuvoje dažnėja. Šią ligą, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius, sukelia ganyklinių kraujasiurbių erkių platinami Babesia canis ir Babesia gibsoni rūšies pirmuonys. Tačiau dažniausiai ligą šunims sukelia B. canis rūšies pirmuonys, kurie pagal patogeniškumą, antigenines savybes ir genetines charakteristikas gali būti skirstomi į dar tris porūšius - B. canis canis, B. canis vogeli ir B. canis rossi. B. canis vogeli yra paplitusi visame pasaulyje, Babesia canis canis - Europoje, B. canis. rossi - Pietų Afrikoje.

Ligos eiga

Sveiki šunys babezioze suserga po infekuotos erkės įkandimo, kai kartu su erkės seilėmis į jų organizmą patenka Babesia spp. invaziniai sporozoitai. Po patekimo į šuns organizmą sporozoitai įsiveržia į eritrocitus, kur dauginasi daugybiniu nelytiniu dvigubo ar keturgubo dalijimosi būdu, ko pasekoje eritrocitai suardomi, o iš jų išsilaisvinę Babesia spp. merozoitai susiradę nepažeistą eritrocitą įsiskverbia į jį.

Užsikrėtus šuns kraujyje vyksta intensyvi eritrocitų hemolizė, kuri ir sukelia ligai būdingus simptomus. Neinfekuotai erkei įsisiurbus sergančiam šuniui ligos sukėlėjai patenka į erkės organizmą, kur erkių žarnų epitelinėse ląstelėse toliau vyksta sukėlėjo lytinis dauginimasis. Epitelinėse ląstelėse susiformuoja zigota, o jos viduje susidaro vakuolė, kurioje vystosi vienalytis kūnas. Čia jis subręsta, išsilaisvina iš epitelinių ląstelių ir patenka į kitus erkės organus. Erkių seilių liaukose, pasibaigus dauginimuisi susiformuoja invaziniai sporozoitai, kurie erkei įsisiurbus patenka į sveiko šuns organizmą ir ji užkrečia.

Babeziozės inkubacinis periodas gali būti nuo 1 iki 3 savaičių.

Ligos eiga gali būti ūminė ir lėtinė. Ūminė ligos eiga dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, hemoglobinemija, gelta ir anemija. Šunys tampa apatiški, pasunkėja ir padažnėja kvėpavimas.

Gali pasireikšti judesių sutrikimai, parezės ar paralyžiai, virškinimo sutrikimai, išsivystyti koma. Gali sutrikti inkstų ir kepenų veikla.

Ūminė ligos eiga tęsiasi 3 – 10 dienų. Lėtinė ligos atveju kūno temperatūra normalizuojasi po kelių dienų. Šunis kankina silpnumas, greitas nuovargis, apetito stoka, virškinimo sutrikimai. Progresuoja anemija.

Lėtinė ligos eiga gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Laiku nepastebėjus ir netaikant gydymo ši liga dažnai gali baigtis gyvūno mirtimi. Labai svarbu gydymą pradėti nedelsiant, tik pastebėjus bet kurį iš šių požymių.

Ligos diagnozavimas ir apsaugos priemonės

Liga diagnozuojama iš klinikinių požymių ir kraujo tyrimo. Gyvūno gydymą nuo šios ligos gali atlikti tik veterinarijos gydytojas.

Siekiant užkirsti kelią šiam susirgimui, būtina imtis apsaugos nuo kraujasiurbių erkių. Reikia stengtis apsaugoti šunį nuo galimo erkių įsisiurbimo.

Gyvūnų apsaugai nuo erkių gamtoje rekomenduotina naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Tam yra skirta daug įvairių preparatų – antkaklių, aerozolių, lašelių. Patartina nevedžioti šunų aukštoje žolėje, brūzgynuose ir drėgnose vietose. Būtina nuolatos po pasivaikščiojimo apžiūrėti šuns kailį. Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikia kuo greičiau pašalinti.

Dr. E. Jacevičius perspėja, kad negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kitų skysčių, nes erkė gali išskirti dar daugiau seilių ir tikimybė užsikrėsti šuniui bus žymiai didesnė.

Taip pat būtina prižiūrėti savo namų aplinką. Erkės dažnai slepiasi ir tyko savo aukos aukštoje žolėje, krūmynuose ar kitoje vešlioje augalijoje.

Jei norite turėti saugią nuo erkių aplinką reikėtų pasirūpinti, kad aplink Jūsų namus nebūtų apleistų tankių krūmynų, sausos aukštos pernykštės žolės, būtų sutvarkyta ir prižiūrėta veja.