Vėtrunges gamina įrankiais, paveldėtais iš senelio

Studijuodamas nekilnojamojo turto valdymo subtilybes Vilniaus Gedimino technikos universitete bei į finansų rinkos valdymą gilindamasis magistratūroje M.Riomerio universitete Laurynas  susidomėjo jėgos aitvarais, arba dar vadinamais vandens aitvarais (angliškai – kaitai). Laurynas pomėgiu mariomis skrieti genamam vėjo užkrėtė ir savo draugus. Vasaromis senojoje Kiminiaus sodyboje visados būdavo pilna jaunimo. Tam puikiai tiko ir Kintų marių pakrantė, ir senelių sodyba su gana didele erdve, kad čia galėtų atvykti šios sporto šakos entuziastai.

Tad niekas nenustebo, kai ketverius metus aitvarų instruktoriaus licenciją turintis L.Juodeška ryžosi savo hobi paversti verslu.
 
Tikslas – Kintus paversti daugiafunkciniu turizmo centru
 
Taip gimė idėja projektui „Amatų, aktyvaus poilsio ir pramogų centro Kintų miestelyje įkūrimas“, kuriam paramą gauti jaunasis kaimo verslininkas pateikė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų paramos programos priemonę „Neūkinės veikos skatinimas kaimo vietovėje prioritetą“. Projekto tikslas - apjungti tradicinių renginių ir aktyvaus poilsio paslaugų organizavimo veiklas ir sukurti daugiafunkcinį turizmo traukos centrą Kintų miestelyje.

Projektas apima tris sritis: sportinio inventoriaus nuoma (vandens aitvarai, katamaranai, baidarės ir dviračiai), vasaros jaunimo aktyvaus poilsio organizavimas ir kurėnų vėtrungių gamyba. Vėtrungės – unikalus Pamario krašto paveldas, tad ir kilo mintis užsiimti jų gamyba, juo labiau kad tai puikus užsiėmimas žiemos metu. Projektas buvo pripažintas tinkamu, gavo finansavimą ir 2011 metų vasarą pradėtas įgyvendinti.

Stovyklos jaunimui – suremontuotoje senelio sodyboje
 
L.Juodeška sakė, kad  jaunimo stovyklos – vienas pagrindinių tikslų. Už projekto lėšas bus įsigyta vandens aitvarų. Tai gana brangus įrenginys, susidedantis iš aitvaro, valdymo įrenginio - baro, trapecijos, kuria vandeniu plaukiantis žmogus susijungia su aitvaru, ir banglentės. Aitvaro dydis parenkamas pagal žmogaus svorį. Taip pat skirtingi dydžiai būtini esant skirtingo stiprumo vėjui.
 
Suplanuota įsigyti katamaranų, baidarių bei dviračių. Stovykloje vyksiantiems mokymams reikės kompiuterių, projektorių bei kitokių multimedijos įrengimų.
 
L.Juodeška planuoja, kad aktyvaus sporto stovykloje jaunimas bus mokomas ne tik sportuoti, bet būtinai ir bendrauti, planuoti darbus, gebėti priimti sprendimus.

Stovyklautojai bus apgyvendinami suremontuotame XX a. pradžioje statytame jo senelio name. Vienu metu čia galės apsistoti iki 18 stovyklautojų. Laurynas sakė, kad kiekvienos dienos išvakarėse bus sprendžiama, ką planuojama veikti ateinančią dieną: jei bus stiprokas vėjas, vyks aitvarų valdymo pratybos, jei vėjo mažiau – po Kuršių marias bus plaukiojama katamaranais ar baidarėmis, jei ir tam sąlygų nebus – aktyviam poilsiui puikiai tiks dviračiai. O jei oras bus subjuręs, čia pat esančiose dirbtuvėlėse jaunimas mokysis gaminti vėtrunges.

Kuršmarių puošmena - vėtrungės
 
Dar viena šio projekto sudedamoji dalis – senųjų vėtrungių (vietinių dar vadinami vėlukais) gamyba. Jau įrengtos dirbtuvės gaminti vėtrungėms. Čia yra ir žaizdras kalviui – metalinėms vėtrungės detalėms nukalti. Vėtrungių gamybai praverčia ir senolio V.Kiminio staliaus įrankiai. 

L.Juodeška sakė, kad senosios burvalčių vėtrungės gaminamos labai panašios į buvusias, tokio pat dydžio, kokios būdavo ant iškeltų laivų stiebų. Jomis L.Juodeška ypač susidomėjo 2010 metais: Kintų Vydūno kultūros centras tais metais buvo parengęs ir įgyvendino projektą, kurio tikslas buvo priminti senąjį Kuršių marių žvejų prievaizdą Ernstą Vilhelmą Berbomą. Gyvenęs netoli Kintų, buvusiame Muižės dvare, jis XIX a. pirmoje pusėje ir įsakė laivų stiebuose iškelti kaimų atpažinimo ženklus. Tai tapo kone kaimų herbais, o juos žvejai pradėjo puošti įvairiais pjaustiniais ir ženklai virto puošniomis vėtrungėmis – unikaliu puošybos elementu, būdingu tik Kuršių marių laivams. Gerokai primirštas etnokultūros paveldas vėl atgyja. Vėtrungėmis ėmė puoštis Nida. L.Juodeška savo projektu įkūnija kintiškių siekį – priminti vėtrungių atsiradimo ištakas.

Į Kintus atvykstančiuosius jau pasitinka ant stiebų iškeltos vėtrungės. Vėtrungių galerija puošia ir Vydūno kultūros centro kiemą.

L.Juodeška sakė, kad jis kartu su Kintų Vydūno kultūros centro darbuotojais yra sumanęs kitais metais tris vėtrunges padovanoti Kintų bendruomenei, kuri spręs, kokią sodybą jomis papuošti. Vėtrungės sugrįžta ir ant laivų stiebų.
 
Suvenyrinės vėtrungės
 
Laurynas kartu su dar keliais žmonėmis gamina ir suvenyrines, nedideles, ant stalo pastatomas vėtrunges. Jų pavyzdžių jau galima išvysti ne tik pas jį patį, bet ir kitur – tai tampa puikiu šį kraštą reprezentuojančiu suvenyru. Skirtingai nuo kitur gaminamų panašių suvenyrų, L.Juodeškos vėtrungės yra proporcingai sumažintos ir yra trimatės, todėl išties labai panašios į originalias.

Šiandien Vilniuje vykstančioje Šiaurės Baltijos šalių (Nordic Baltic Eight, NB8) vykdomojo bendradarbiavimo ministrų susitikime ant stalų vietoj tradicinių šalių vėliavėlių padėtos L.Juodeškos pagamintos vėtrungėlės, kurių ženklo vietoje įkomponuota kiekvienos šalies vėliavėlė. Po renginio Estijos, Latvijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Suomijos ir Danijos užsienio reikalų ministrai į namus parsiveš suvenyrines vėtrungėles, tai bus Lietuvos dovana svečiams.