Penkerius metus valdžios rūmų koridoriuose klaidžiojo melioracijos fondo „šmėkla“

2025 metais žemės savininkas mokės 6,6 Eur/ha melioracijos fondui, o valstybė iš biudžeto skirs – 5,4 Eur/ha. Ministerijos skaičiavimais 2025 m. melioracijos fonde turėtume 30 mln. Eur ir kiekvienais metais įmokos didės. Pavyzdžiui 2029 metais į melioracijos fondą bus surinkta 50 milijonų eurų.

Savivaldybių teritorijose į Fondą surinktos lėšos pervedamos į atitinkamų savivaldybių sąskaitas, o valstybės biudžeto lėšos paskirstomos pagal teisės aktais nustatytus kriterijus.

Melioracijos fondo steigimo viena pirmųjų konferencijų įvyko dar 2018 metų rugsėjo mėnesį Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose (ŽŪR). Diskusijoje dalyvavo žemės savininkų, ūkininkų, savivaldybių, melioracijos darbus vykdančių įmonių, ŽŪR, ŽŪM atstovai. Buvo svarstoma, kas turi mokėti įmokas į fondą. Girdėjosi nuomonės, kad turi būti mokamos įmokos ir už miškus, kelius, geležinkelius, miesto teritorijas, ne tik žemės ūkio paskirties žemę. Diskutuojama, kaip bus vykdomi remonto ar 100 procentinio drenažo sistemų atnaujinimo darbai. Deklaruojama apie patenkinamą ar visiškai nusidėvėjusią drenažo sistemų būklę.

Penkerius metus valdžios rūmų koridoriuose klaidžiojo melioracijos fondo „šmėkla“, bet politinės valios nebuvo prieiti prie šios idėjos įgyvendinimo. Dabar laikas parodys, ar tai tik rinkiminis šou, ar realus siūlymas spręsti Lietuvos žemių melioracijos sistemų atnaujinimo klausimus.

Teikiamo projekto siūlymai linksta link to, kad melioracijos atnaujinimo klausimais turės rūpintis pačios savivaldybės. Melioracijos fondas skirs lėšas ir numatys prioritetus.