Ruošiama reforma: darbdaviams atleidimo terminai ir išmokos - aktualiausi

Antradienį jie surengė spaudos konferenciją „Darbo kodekso projektas: darbdavių pozicija“.

„Darbo santykių liberalizavimas yra ne šiandienos, o vakarykštės dienos klausimas, galbūt net ir užvakarykštės“, - kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak jo, Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva užima 41 vietą iš 144 valstybių, tačiau šis indeksas skaičiuojamas vertinant 12 parametrų, tokių skirtingų kaip, pavyzdžiui, infrastruktūra ir darbo rinkos sureguliavimas.

V.Sutkus išvardijo, kuriose srityse pagal darbo santykių sureguliavimą Lietuva užima tolesnę nei 100-ąją vietą, tai: darbo priėmimo ir atleidimo procedūrų sudėtingumas, atleidimo iš darbo sąnaudos, gebėjimas pritraukti ir išlaikyti talentus ir kitus su darbo santykiais susijusius veiksnius.

Valdas Sutkus © DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Jis pridūrė, kad verslininkai pritaria siūlomiems Darbo kodekso pakeitimams, nors jame yra ir darbdaviams nepalankių aspektų, pavyzdžiui, mokymosi atostogos, lankstūs darbo santykiai, kurie leis derinti šeimą ir darbą, skelbti informaciją apie vadovaujančių darbuotojų gautas nuobaudas, taip pat įpareigojimas įmonės, turinčias daugiau nei 50 darbuotojų, steigti darbo tarybas, kuriose būtų darbdavių ir darbuotojų atstovų.

Pastaroji nuostata, verslo konfederacijos manymu, didintų bendrovių administracinę naštą.

Atleidimo terminai ir išmokos - aktualiausi

Paklaustas, kuri nuostata siūlomuose pakeitimuose yra naudingiausia verslui, o kuri darbuotojams, V. Sutkus neįvardijo, nurodydamas, kad į šį klausimą gero atsakymo nėra.

„Vieno nėra – svarbiausia yra Darbo kodekso liberalizavimas, tai yra visas kompleksas priemonių“, - kalbėjo V. Sutkus.

Paklaustas, kokia nuostata iš dabar galiojančio Darbo kodekso labiausiai kenkia verslui, jis įvardijo, kad tai – atleidimo iš darbo reglamentavimas.

„Kaip minėta, tai – dideli įspėjimo terminai, didelės atleidimo iš darbo sąnaudos, prastas šalies pajėgumas pritraukti talentus“, - vardijo V. Sutkus.

Jis pridūrė, kad atleidimo sąnaudos priklauso ir nuo darbuotojo lojalumo įmonei.

„Jeigu aš dirbu 10 metų, o jūs – 5 metus. Vieną atleidžia ir moka už 3 mėnesius, kitą – už 6 mėnesius, nors mes greta dirbome tą patį darbą, toje pačioje įmonėje, tomis pačiomis sąlygomis. Yra keistų dalykų Darbo kodekse, kurie susiję ne tiek su darbo santykiais, kiek su socialinės rūpybos elementais, kurie yra perkeliami į darbo santykius“, - dėstė V. Sutkus.

Darbuotojų atleidimo sąlygos skiriasi ir nuo jų priklausymo vienai ar kitai socialinei grupei. Sudėtingesnės atleidimo sąlygos yra, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams auginantiems mažus vaikus.

Paklaustas, kaip paaiškinti Valstybinės darbo inspekcijos duomenis, kai 2010-2011 m. ekonomikos nuosmukio metu daugiau nei 350 tūkst. darbuotojų iš darbo išėjo savo noru, V. Sutkus sakė, kad Lietuvoje galioja paprotinė teisė, o ne Darbo kodeksas.

Paprašytas paaiškinti, jis dėstė: „pasikviečia darbuotoją ir jam pasako, kad tau reikia išeiti ir jis išeina savo noru“.

Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, protingas įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminas yra mėnuo, kai 10 proc. šio laiko skiriama naujo darbo paieškoms.

Lietuvos verslo konfederacija pateiks verslo atstovų nuomonę SADM, Vyriausybei ir Seimui.

DELFI primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė apie siūlomą naują socialinį modelį.

Projekte siūloma atsisakyti normuoto darbo dienos laiko paliekant 40 valandų darbo savaitę, paprastinti terminuotų darbo sutarčių sudarymą. G. Gruzdienė nepritaria ir planams sutrumpinti įspėjimo terminą ir išeitinės išmokos dydį atleidžiamiems darbuotojams.

Darbo kodekso projekte siūloma gerokai sutrumpinti tiek įspėjimo terminą atleidžiamiems darbuotojams, tiek išeitinės išmokos dydį. Siūloma, kad kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus - 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos - 2-3 mėn. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.

Taip pat norima gerokai nukirpti išeitinės išmokos dydį iki 1 mėnesio, jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus – dviejų savaičių atlyginimo dydžio išmoką, dabar Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių.

Tai, ką darbuotojų atstovai vadina teigiamu pokyčiu, yra nauja nuostata, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Kartu sutrumpinus įspėjimo terminą ir sumažinus išmokos dydį didinti bedarbių pašalpas.
Šiuo metu didžiausia nedarbo draudimo išmoka gali būti apie 300 eurų nepaisant buvusio atlyginimo. Projekte siūloma, kad pirmuosius tris mėnesius bedarbis gautų 50 proc. buvusio atlyginimo, kuri palaipsniui mažėtų, o devynis mėnesius nerandant darbo visiškai nutrūktų jos mokėjimas.

Be to, planuojama į socialinės apsaugos ir pensijų kaupimo sistemas įtraukti savarankiškai dirbančius žmonės, tai reiškia, kad jiems mokėti daugiau mokesčių.

Kartu, siūloma sumažinti mokesčius darbdaviams už samdomus darbuotojus, įvesti „Sodros“ lubas.
Ruošiamasi keisti ir motinystės išmokų skaičiavimo tvarką: iš esmės niekas nesikeistų einantiems vienerių metų vaiko auginimo atostogų, o pasirinkusiems dvejų metų atostogas antraisiais metais keistųsi išmokos dydis priklausomai nuo gauto darbo užmokesčio. Iki šiol antraisiais metais išmokos dydis dirbant nesikeitė.

Pagal dabar galiojančią tvarką planuojantys auginti vaiką gali pasirinkti ar eiti vienerių metų atostogų ir gauti 100 proc. arba eiti dvejų metų atostogų ir pasirinkti pirmaisiais metais 70 proc., o antraisiais 40 proc. išmokas.