Šilutės ir Pagėgių ūkininkai tarė: GANA!

Turi šimtatūkstantinius įsipareigojimus

Šilutės rajono ūkininkai rinkosi prie laužų dešimtyje vietų. Vienas didesnių laužų liepsnojo Žemaičių Naumiesčio pašonėje, kur rinkosi dauguma rajono ūkininkų su savo technika. Optimizmo ir didelio džiaugsmo jų veiduose nesimatė.

Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas kalbėjo: „Jei nebus išgirsti ūkininkų reikalavimai, protestas tęsis. Ūkininkai turi šimtatūkstantinius įsipareigojimus bankams už nupirktą techniką, vykdomus ūkių plėtros projektus. Nereikėtų stebėtis turimais naujausiais traktoriais, nes Europos Sąjunga reikalauja laikytis Žaliojo kurso. Norėdami išlikti konkurencingais ES rinkoje ūkininkai privalo atsinaujinti ir eiti su technologijomis vienu žingsniu. Žemės ūkio ministerija nedemonstruoja jokio supratingumo žemdirbių atžvilgiu. Reikalavimai ūkininkavimui nuolat auga, o produkcijos pardavimo kainos pinga ar stovi vietoje. Ūkininkai nesitrauks, nes nėra kur atsitraukti, o jei reikės, 500 traktorių pajudės į Vilnių“.

Pagėgiškiai ūkininkai - vieningi

Pagėgių savivaldybėje savo liepsnomis būrė draugijon krašto ūkininkus šeši laužai. Kalbintas LŪS Pagėgių krašto skyriaus pirmininkas Remigijus Kelneris teigė, kad akcija buvo koordinuota, laužams parinktos vietos arti magistralinių kelių.

Pašnekovas džiaugėsi ūkininkų, pagėgiškių, vienybe, tikėjimu, kad susivienijus galima pasiekti savo tikslų, pakovoti už būvį.

Pagėgiškis apgailestavo, kad spustelėjęs šaltukas neleido užvesti dalies technikos ir gausiau suvažiuoti prie vilties laužų.

Jis pasidalino ir įspūdžiais iš vykusio Lietuvos žemės ūkio tarybos posėdžio. Pažymėjo du akcentus - Premjerės Ingridos Šimonytės arogancija ir kad protesto akcija bus tęsiama. Paklaustas, ar dalyvaus kitose akcijose, kurios numatomos sausio pabaigoje, atsakė, jog taip. Tik kyla klausimas - kaip transportuoti žemės ūkio techniką iki Vilniaus? Stambi technika yra lėtaeigė. Matyt techniniai klausimai susidėlios organizavimo eigoje.

Nori rasti kompromisą

Ūkininkų protestai prasidėjo. Reikalaujama, kad būtų pakeisti reikalavimai arba rastas kompromisas dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Taip pat - dėl saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtros, vykdomos žemės savininkų sąskaita, dėl per Lietuvą vežamų rusiškų grūdų ir pašarų.

Panaikintos pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos (toliau PLNP) pieno gamintojams būtent tada, kai pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar besitęsiančios pieno krizės traukiasi iš gamybos. Lietuvoje neadekvačiai padidintas akcizas suskystintoms naftos dujoms. Atsirado esminių žaliojo dyzelino naudojimo apribojimų.

Bando „prisišlieti“ politikai

Ūkininkų protesto akcijos organizatorių išplatintoje informacijoje skelbiama: Lietuvoje liepsnojo 600 laužų, prie kurių susirinko apie 8 000 žemdirbių. Netikėtai akcija peraugo į tarptautinę, palaikymas - broliškoje Latvijoje, kur liepsnojo 150 laužų. Po vieną laužą Švedijoje, Norvegijoje, Čekijoje ir Vokietijoje.

Lietuvos ūkininkų prasidėjęs protestas - ne vienintelis Europoje, Dažnai protestuoja olandai, belgai, prancūzai. Vokietijoje gruodžio mėnesį prasidėję protestai vyksta ir dabar, su žemės ūkio technika nuolat blokuojami keliai, miestai. Pagrindinė priežastis - dėl ketinių pakelti akcizą žemės ūkio degalams.

 Lietuvoje ūkininkai protestuoja jau dėl priimtų sprendimų! Liūdniausia, kai prie protesto akcijos prisišlieja įvairaus rango politikai, norintys ir „pasišildyti rankas“, ir pasireklamuoti. Ūkininkų esamos problemos susiformavo ne per vienerius metus, bet kūrėsi dešimtmečiais. Politikai, sakantys „jie“, bet ne „mes“, nėra sąžiningi prieš žemdirbius.