Skirtingų nuomonių liūtis – apie nušautą policininko moterį pasisako ir šilutiškiai
Pernykštis, gruodžio 12-osios įvykis, pašiurpinęs Lietuvą, negreit pasens, bus aptarinėjamas ir aptarinėjamas. Keturi policijos pareigūnai, iškviesti į Baraškių kaimą (Vilniaus r.) sutramdyti siautėjusios 51 metų moters, besišvaistančios peiliu ir kastuvu, neįstengė jos nuginkluoti. Moterį sustabdė kulka. Specialiosios parengties skyriaus pareigūnas paleido penkis šūvius, regis, norėdamas sužeisti juos puolančiąją, tačiau viena kulka pataikė į pilvą ir moteris buvo nukauta.
Išgąstis – blogas patarėjas. Baimės apimtas žmogus veikia karštligiškai, drastiškai, nors situacija reikalauja priešingo: šaltakraujiškų sprendimų. Ar ne taip nutiko į įvykį ne itin skubiai išvažiavusiems policininkams, kurie nerado kito būdo be šūvių uždėti antrankius proto aptemimą patyrusiai ligonei. Tiesa, panaudotos dujos, elektrošokas (4 iškrovos), tačiau tai agresyvios moters nepaveikė. Tuomet 33 metų pareigūnas, ne naujokas tarnyboje, griebėsi tarnybinio pistoleto „Glock 19“. Iššovė 5 šūvius. Vienas buvo mirtinas.
Ar pastarieji veiksmai nepertekliniai, ar buvo galima išvengti šūvių? Jauni, sveikata trykštantys pareigūnai, apmokyti, kaip elgtis atsidūrus rizikingose aplinkybėse, nesumojo jokios taktinės gudrybės prieš sergančią moterį, kaip šią įveikti. Išmušti rankoje laikomą peilį lazda arba spyriu, kitu savigynos be ginklo būdu, jei to pareigūnai atsakingai mokosi, treniruojasi. Jei linkstama pasikliauti tik ginklais, į artimą kovą pareigūnas nestos, nerizikuos.
Po dramos Baraškių kaime – skirtingų nuomonių liūtis. Kas policininką šaulį užtaria, kad teisingai pasielgęs gindamas savo ir kolegų sveikatą, gyvybę, o kas negaili sarkastiškų pastabų dėl policininkų neprofesionalumo: keturi nesusidorojo su solidaus amžiaus ligone, patyrusia psichinės ligos paūmėjimą.
Pagalbos skambučių virtinė
Kaip viskas prasidėjo? Pirmą kartą Bendrosios pagalbos centro (BPC) telefono numeris surinktas 12.23 valandą. Paskambinęs vyras pranešė, kad jo 51 metų mamai paūmėjo anksčiau diagnozuotas šizofrenijos priepuolis. Sūnus prašė medikų (GMP) ir policijos pagalbos. 14.16 valandą į BPC atskrieja medikų žinutė - pacientė puola brigadą, o dar po minutės pranešama, kad ligonė vaikosi juos su peiliu. 14.20 valandą nauja baugi informacija: pacientė kastuvu apdaužė GMP automobilį, prašoma paskubinti atvykti policiją. 14.40 valandą medikai vis dar žvalgosi policijos. 14.47 valandą į BPC paskambina pati pacientė. Ji irgi prašo atsiųsti policiją, nes pas ją į namus braunasi „netikri“ policininkai, besikėsinantys ją nužudyti.
Pagal šį skambutį galima spręsti, kad policijos pareigūnai jau kaime, dirba įvykio vietoje. Proto užtemimą patyrusi ligonė irgi spėjo kai ką nuveikti: sužalojo 35 metų paramediką ir 23 metų policijos pareigūno koją. Pastarajam prireikė ambulatorinio gydymo. Moteris policininkus puolė su peiliu. Panaudoto elektros impulsinio prietaiso „Taser“ 4 šūviai ligonės nepaveikė, nesustabdė. Tada pasipylė pistoleto šūviai. Vienas jų lėmė tragediją.
Aiškinama, kad taikyta į kojas, rankas. Beje, šaunamąjį ginklą policininkai naudoja itin retai: prieš gyvūnus ar stabdomas ir nesustojančias transporto priemones. 2023 metais šauta 3 kartus. Nuo 2020 metų iki aprašomo įvykio šaunamasis ginklas prieš žmones nepanaudotas nė karto.
Kokius demonus regi pamišėliai?
Jokia paslaptis – psichinis ligonis gali būti pavojingas sau ir aplinkiniams. Pavyzdžių netrūksta. Psichozės apimtas žmogus nugrimzta į kitą dvasinę bei fizinę būseną, gali nebejausti skausmo ir trumpam įgyti milžino jėgą, regėti aplinkui vietoje žmonių demonus, šmėklas, su kuriais puola kovoti iš paskutiniųjų. Kas vaidenosi ar nesivaideno nušautai sergančiai moteriai, nebesužinosime. Taip, kaime ji buvo žinoma, kaip kėlusi pavojų kitiems.
Psichiniai ligoniai Lietuvoje per metus padaro daugiau nusikalstamų veikų. Dalis jų nesunkios, bet neišvengiama ir žiaurių, rezonansinių nusikaltimų. 1992 metais sausio 31-ą ir kovo 27 dieną Švėkšnoje buvęs Švėkšnos psichiatrinės ligoninės pacientas Aurelijus R. savadarbiu pistoletu nušovė kabinete ir kieme du gydytojus. Nusikaltimas visus sukrėtė. O masiškiausios žudynės įvyko 1998 metais, vasario 15 dieną, Širvintų rajono Draučių kaime, kur vietos ūkininkas, 58 metų Leonardas Z., eidamas per sodybas, nušovė 8 žmones ir 2 sužeidė. Vienas sužeistasis po savaitės mirė ligoninėje. Žudiką mirtinai uždaužė patys kaimiečiai. Neteisėtas, tačiau greičiausias ir, ko gero, teisingiausias nuosprendis.
Bet sugrįžkime į pernykštį gruodžio 12-osios įvykį. Šilutiškis, buvęs kriminalistas, šiandien dirbantis privačioje saugos tarnyboje „Argus“, mano, kad policininkai, atvykę sulaikyti neadekvačiai besielgiančios moters, peržengė savo galių ribas, paskubėjo panaudoti šaunamąjį ginklą, veikė nepakankamai profesionaliai. Advokatės, šilutiškės Irmos Grikšelienės nuomone, policininkas paleido seriją šūvių į moterį, nors į pareigūnus nebuvo nukreiptas šaunamasis ginklas ir jiems nereikėjo iš arti žvelgti mirčiai į akis, tiesioginis pavojus negrėsė. Dramos buvo galima išvengti. Esmė – pasiųstų į įvykį policijos pareigūnų profesionalumo stoka. Išties, gal kitas pareigūnų ekipažas būtų veikęs apsukriau ir apsiėjęs be šūvių. Ką žinosi? Pareigūnų trūksta, jų darbo krūviai dideli, o vykdytos reformos padėties sistemoje, atrodo, nepagerino, kelia abejones. Policijos generalinis komisaras R. Požėla teigia, kad žmonės tampa vis agresyvesni, pernai sužaloti net 88 policijos pareigūnai.
Policijos darbo turinys gražiai telpa jos šūkyje: ginti, saugoti, padėti. Baraškių kaime to padaryti nepavyko. Ar tai sisteminis trūkumas, liečiantis policijos pareigūnų specialiąją parengtį, ar tik ten dirbusių „nuopelnas“? Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas turėtų atskleisti į visas iki šiolei žinomas ir nežinomas detales bei į svarbiausią klausimą – ar policijos pareigūnai, panaudoję prievartos priemones, veikė pagal situaciją profesionaliai ar netinkamai?