Pagėgių ir Šilutės savivaldybės įvertintos paveldosauginiame reitinge

Susitikime dalyvavo daugiau nei šimtas dalyvių – savivaldybių merai, vicemerai ir skyrių vadovai bei specialistai, įvairių ministerijų ir Prezidentūros atstovai, gausi paveldosaugininkų bendruomenė.

Paveldo komisija nuo 1997 m. vykdo informacijos rinkimą apie savivaldybių lėšas, skirtas kultūros paveldui, ir yra vienintelė institucija, kaupianti šiuos duomenis.

Tardama sveikinimo žodį susitikimo dalyviams Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė džiaugėsi, kad pirmą kartą per 26 metus savivaldybių veiklos kultūros paveldo apsaugos srityje vertinimas yra atsinaujinęs ir kitoks: „Tai – paveldosauginės kultūros „veidas“ miestuose. Tai naujas kompleksinis požiūris į duomenų rinkimą ir apdorojimą. Kai ankstesniuose tyrimuose visas dėmesys buvo sukoncentruotas tik į finansavimo apimčių vertinimą, mažosios savivaldybės likdavo nuskriaustos. Šiame tyrime yra rodiklių, kur mažosios savivaldybės pirmauja“, – sakė V. Ščiglienė. Pirmininkė taip pat tikėjosi, kad šis naujasis pilotinis savivaldybių paveldosauginis indeksas taps periodiniu reitingu ir suteiks ne tik tam tikrą pozityvaus sportinio azarto elementą, bet ir taps paveldosaugos tendencijas formuojančia bendrakūros jėga.

Pristatydamas naująjį indeksą Paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės specialistas Artūras Stepanovič susitikimo dalyviams teigė, kad ilgalaikis tęstinis tyrimas įgalino Paveldo komisiją įvertinti savivaldybių paveldosauginės kultūros kismą ir jos formų įvairovę – nuo besitęsiančios stagnacijos iki didžiulio ekonominio bei kultūrinio proveržio. Specialistas pažymėjo, kad pačios savivaldybės, atsakydamos į Paveldo komisijos užklausas, labai skirtingai mato savo vaidmenį kultūros paveldo apsaugoje: nuo manymo, kad kultūros paveldo objektų priežiūra yra valstybės institucijų kompetencija iki noro savo teritorijoje esančius paveldo objektus paversti savivaldybės kultūrinės komunikacijos priemone.

Paveldo komisija savo veikloje ypatingą dėmesį skiria Lietuvos regionams, nes jų vaidmuo paveldosaugoje yra itin svarbus. A. Stepanovič teigė, kad paveldosauginio savivaldybių indekso idėja atsirado iš Paveldo komisijos siekio nustatyti tikrąjį, faktiniais duomenimis paremtą paveldosauginės kultūros lygį atskirose savivaldybėse. Tam naudojami tiek finansiniai, tiek privalomų veiklų, tiek savanoriškų iniciatyvų rodikliai. O toks indeksas gali tapti svarbiu stimulu, paspartinsiančiu teigiamus kultūros paveldo apsaugos procesus visose Lietuvos savivaldybėse.

Minėtame reitinge Šilutės savivaldybė užima dešimtą vietą, o Pagėgių – 55-ąją. Pirmą poziciją užima Klaipėdos miestas, antrą – Vilnius, o trečiąją – Kaunas.

V. Ščiglienė taip pat pasidalino ir 2024 metų planais – įtraukti pačias savivaldybes į atliekamą tyrimą ir indekso kūrimą. Tuo tikslu bus rengiamos kūrybinės dirbtuvės, kuriose paveldosaugos indeksas bus kuriamas ir tobulinamas drauge su visais įsitraukti norinčiais Lietuvos miestais ir rajonais.