Miškų savininkai ar valdytojai iškirstą mišką privalo atkurti per trejus metus
Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas nustato, kad miškų savininkai ar valdytojai, įvykdę plynuosius kirtimus, privalo iškirstą mišką per 3 metus atkurti. Valstybinė miškų tarnyba primena, kaip tai padaryti tinkamai.
Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo per tris metus nuo iškirtimo tinkamai jį atkurti, prižiūrėti, saugoti nuo gaisrų ir miško kenkėjų, nuo ligų bei kitų neigiamų veiksnių. Miško želdiniai ir žėliniai, įskaitant augančius neplynųjų kirtimų biržėse, turi būti prižiūrimi ir saugomi iki septynerių metų, kol susiformuos jaunuolynas ir bus vykdomi ugdymo kirtimai.
Miško atkūrimo darbai turi būti vykdomi pagal LR Aplinkos ministro patvirtintus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Juose nurodyti miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimai. Taip pat reikalavimai miško želdinimo ir žėlimo projektams.
Žuvę miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami ne vėliau kaip iki ketvirtųjų želdinių augimo metų pabaigos arba per metus po žėlinių apskaitos, neplynųjų kirtimų biržėse – baigus kirtimus, kai juose augančių perspektyvių medžių ir krūmų rūšių tankis nepakankamas.
Miško želdiniai turi būti sodinami į paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama atsižvelgiant į želdavietės sąlygas. Želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis turi atitikti augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521, reikalavimus. Mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės ir ąžuolo sėjinukais (išskyrus išaugintus konteineriuose), ir visų medžių rūšių savaiminukais.
Valstybinėje žemėje miškas įveisiamas, atkuriamas, medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Atkuriant mišką plynai iškirstose kirtavietėse ir neplynųjų kirtimų biržėse projektas parengiamas prieš pradedant vykdyti želdavietės, želvietės ir dirvos paruošimo, miško želdinimo darbus, žėlimą skatinančias priemones, želdinių, žėlinių priežiūros ir apsaugos priemones, tačiau ne vėliau kaip per du su puse metų po miško iškirtimo plynai.
Privatus miškas dažniausiai atkuriamas vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu. Kai nėra parengto vidinės miškotvarkos projekto, atkuriamas neteisėtai iškirstas miškas, pertvarkomi medynai ir (ar) krūmynai, turi būti rengiamas nuostatų 6 priede nurodytos formos Miško želdinimo ir žėlimo projektas.
Miškas laikomas atkurtu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių perspektyvių medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, yra didesnis arba lygus: pušies Pa augavietėje – 0,5 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje – 1,2 tūkst. vnt./ha, pušies kitose augavietėse – 2,5 tūkst. vnt./ha, eglės – 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių – 1,8 tūkst. vnt./ha, uosio, klevo – 1,6 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio – 1,5 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio – 0,9 tūkst. vnt./ha.
Už miško neatkūrimą numatomos baudos. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato, jog miškų neatkūrimas per nustatytus terminus užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po 300 eurų, bet ne didesnę negu 6 tūkst. eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po 440 eurų, bet ne didesnę negu 6 tūkst. eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po 440 eurų, bet ne didesnę negu 6 tūkst. eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po 580 eurų, bet ne didesnę negu 6 tūkst. eurų. Miško atkūrimą kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas.
Valstybinės miškų tarnybos informacija
