Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

Sakoma, kad muzikiniai teatrai – lyg šventovės, kuriuose vyksta visų menų jungimosi ir persimainymo stebuklai. „Meno, muzikos namai yra toji ypatinga erdvė, į kurią ateiname pamaitinti grožiui jautrios prigimties. Namų ieškome, ilgimės, o juos atradę – jaučiamės visaverčiais, kaskart turėdami galimybę juos tobuliname. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keletą metų išgyveno be namų. O dabar, kai laukti liko nebedaug, šis koncertas – tarsi širdies virpulys po ilgos kelionės vandenimis, pamačius artėjantį švyturį“, – sako dirigentė A. Čepaitė.

Gali pasirodyti, jog F. Mendelssohno 42-oji psalmė ir Ph. Glasso Koncertas smuikui vienoje koncerto programoje – kiek netikėtas derinys. „Ir vis dėlto šiuos kūrinius jungia viena itin ryški gija: jie buvo reikšmingi patiems autoriams, nes ženklino jų naują kūrybinį žingsnį. Skirtingos stilistikos perliukus taip pat vienija akivaizdus muzikos bylojimas apie nepaliaujamą, amžiną, būtiną virsmą. Tėkmė ir virsmas – argi ne tuo kvėpuoja ir Klaipėdos dvasia?“ – klausia A. Čepaitė.

Aukščiausia kompozitoriaus pasiekta viršūnė

Koncerte „Naujumo dvasia“ skambės viena iš penkių rečiau atliekamų F. Mendelssohno Bartholdy kantatų psalmių tekstais – 42 psalmė Wie der Hirsch schreit nach frischem Wasser (Kaip elnė ilgisi tekančio vandens) sopranui, mišriam chorui ir orkestrui. Savo kūriniui F. Mendelssohnas panaudojo Martino Lutherio į vokiečių kalbą išverstą 42-osios psalmės tekstą. Kūrinio premjerą 1838 m. sausio 1 d. Leipcige atliko paties kompozitoriaus diriguojamas Leipcigo „Gewandhaus” orkestras, soprano partiją atliko Clara Novello. F. Mendelssohnas buvo šio orkestro muzikos vadovas nuo 1835 m. iki mirties 1847 m.

Mendelssohno bičiulis, taip pat kompozitorius, pianistas ir muzikos kritikas Robertas Schumannas po premjeros išsakė nuomonę, kad sukūręs 42 psalmę Mendelssohnas pasiekė „viršūnę bažnytinės muzikos kūryboje“. Pats F. Mendelssohnas apie ją rašė: „tai mano geriausias sakralinis kūrinys... geriausias dalykas, kokį esu kada nors sukūręs“.

Pasak dirigentės A. Čepaitės, F. Mendelssohno religinės kompozicijos yra nepaprastai išraiškingos. „42-oje psalmėje jis itin tobulai jaučia sakralinį tekstą ir jį sulieja su muzikos kalba. Šiame kūrinyje svarbi vandens metafora. Subtilioje soprano solo partijoje, kurią atliks Rita Petrauskaitė, išgirsime įkūnytą žmogaus sielą. Ji, tarsi elnė, trokšta visa ko atsinaujinimui reikalingo tekančio vandens. Choras išgieda nerimastingos žmogaus sielos troškimą ir sutelkia amžinybės laukimui“, – pasakoja dirigentė. „Šis opusas kompozitoriui buvo svarbus dėl, jo manymu, tobulai pavykusios teksto ir muzikos jungties. Kompozitorius net pasirūpino teksto versija anglų kalba. Jam buvo svarbu, kad ir kitų šalių klausytojai suprastų tekstą. Manau, muzika pati savaime telkia tiek grožio, kad gali dovanoti stiprią ir gilią emociją net ir nesuprantant kalbos.“

„Išgyventi nuostabią muziką ir joje atsinaujinti“

Adriją Čepaitę, įvairiapusiu talentu apdovanotą menininkę, publika itin vertina už jos santūrią, į muzikos gelmę koncentruotą raišką, gebėjimą sukurti dialogą tarp atlikėjų ir klausytojų. Tarptautinį pripažinimą pelniusių iš Lietuvos kilusių moterų dirigenčių nėra itin daug. Unikalus yra šios menininkės kelias, kurį galima apibūdinti, anot jos pačios, kaip „sielos piligrimystę“. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijusi choro dirigavimo magistro diplomą, A. Čepaitė išvyko į Austriją. Studijos aukšta muzikine kultūra garsėjančioje šalyje suteikė pagrindą jos karjeros pradžiai. Šiandien A. Čepaitė diriguoja Lietuvos orkestrams, taip pat bendradarbiauja su įvairiais užsienio kolektyvais: Sofijos nacionaliniu simfoniniu (Bulgarija), Manheimo kameriniu (Vokietija), Šiaurės Vakarų Vokietijos filharmonijos (Vokietija) ir kitais orkestrais. Dirigentės pasirodymus Lietuvos publikai visada gaubia savita aura. Jos kuriamose koncertinėse programose skambančią muziką dažniausiai lydi intensyvi dramaturginė mintis.

Įdomu, su kokiais lūkesčiais KVMT simfoniniam orkestrui A. Čepaitė atvyksta į Klaipėdą. „Su šio teatro orkestru susitiksiu pirmą kartą. Yra nuostabu, kaip dirigentas Tomas Ambrozaitis augina šį kolektyvą, kuris šalia teatro repertuaro išpildo ir ambicingas koncertines programas. Tikiu, jog įžengę į atnaujintus namus teatro kolektyvai švęs motyvacijos ir meilės savo profesijai renesansą. Mano lūkestis šiam koncertui tebus toks pats, kaip ir Klaipėdos publikos – kartu patirti, išgyventi nuostabią muziką ir joje atsinaujinti“, – sako ji.

Pirmi kartai

Koncerto „Naujumo dvasia“ programą užbaigs Philipo Glasso Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 – vienas populiariausių, dažniausiai skambančių šio kompozitoriaus kūrinių, kurį šis sukūrė mąstydamas apie savo mirusį tėvą ir tikėdamasis, kad tokia muzika jam būtų patikusi.

„Prieš pradėdamas rašyti šį kūrinį Glassas jau buvo žinomas kaip minimalizmo muzikos žvaigždė, operų autorius. Kai jis ryžosi save išbandyti klasikinio koncerto žanre, susidūrė ir su iššūkiu. Kaip šį tradicinį, tam tikras taisykles turintį žanrą sujungti su savo novatorišku minimalistinės muzikos turiniu? Ar klausytojas priims? Prieš keliolika metų mirusio tėvo asmenyje jis matė savo tipišką klausytoją – nuoširdų ir nuostabos nepraradusį. Būtent tokiam klausytojui jis rašė, jam perteikė minimalizme įkūnytą Naujojo Pasaulio skambesį“, – apie Klaipėdoje atliksimą kūrinį pasakoja dirigentė A. Čepaitė.

Beje, pirmąja premjera naujame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastate taps pirmą kartą šalyje statoma Ph. Glasso opera „Kelionė“ (The Voyage). Ši premjera pradės 2024-2025 m. 38-ąjį teatro sezoną naujojoje teatro scenoje, aprūpintoje modernia scenos apšvietimo, garso, vaizdo bei technologinio ryšio įranga.

Pirmasis virtuozių susitikimas scenoje

Būtent koncerte „Naujumo dvasia“ scenoje pirmą kartą susitiks dvi lietuvių muzikės – dirigentė A. Čepaitė ir smuikininkė L. M. Songailė. „Su Lina Marija esame pažįstamos nuo studijų Austrijoje laikų. Tačiau Linos Marijos gimtosios Klaipėdos scenoje susitinkame pirmą kartą. Labai džiaugiuosi, jog ši talentinga smuikininkė grieš įspūdingą, o ir techniškai sudėtingą Glasso kūrinį“, – sako A. Čepaitė.

„Pirmasis kūrinį įrašęs solistas Gidonas Kremeris teigė, kad šis koncertas „yra Glasso braižui būdingas kūrinys, turintis tam tikrą paslaptingą užtaisą, kuris priverčia atlikėją paklusti griežtam ritmui ir sykiu išlaisvina jo vaizduotę“. Kviečiu būtinai apsilankyti koncerte. Klaipėdos publikai – tai puiki proga išgirsti genialų kūrinį!“ – sako L. M. Songailė.

Smuiko virtuozė Lina Marija Domarkaitė-Songailė – nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, kurios griežimą formavo garsiausi rusų, rumunų, prancūzų, austrų smuiko mokyklų bei akademinės kamerinės muzikos atstovai: Saulutė Domarkienė, Pavelas Bermanas, Silvia Marcovici, Gidonas Kremeris, Zakharis Bronas ir kt.

L. M. Songailė studijavo Italijoje, bakalauro studijas baigė Austrijoje, magistro laipsnį aukščiausiais įvertinimais įgijo Šveicarijoje. Smuikininkė yra „Trio Mirage“ (Austrija), „Karalienės Luizės fortepijoninio trio“ (Lietuva-Latvija), „Duo Musica Celeste” narė. 2014–2018 m. „Grammy“ laureato kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“, vadovaujamo Gidono Kremerio, narė. Su šiuo orkestru grojo garsiausiose Europos, Azijos, JAV, JAE koncertų salėse, tarp jų – Niujorko „Carnegie Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, Elbės, Berlyno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ salėse ir kitur.

Šiuo metu Lina Marija Songailė yra LMTA Klaipėdos fakulteto lektorė, Muzikos katedros vedėja, taip pat Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytoja. Talentingą pedagoginę veiklą liudija jos mokiniai – tarptautinių konkursų laureatai, sėkmingai tęsiantys profesionalią smuikininkų karjerą.

Koncertas „Naujumo dvasia“ – vasario 23 d. 18.30 val. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje. Visų labai laukiame!