Nuo grūdo iki duonos kepalėlio

Duona – tai vienas iš seniausių žmonių valgių.  Ją pradėta kepti prieš kokius 4 tūkstančius metų. Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona. Nepritekliaus metais buvo kepama nevėtytų rugių –    bėralinė – duona, o jei neturėdavo bėralo, tai į duoną maišydavo miežių, avižų, vikių, pridėdavo bulvių ir runkelių. Badmečiu į duoną dėdavo pelų, samanų, žolių, medžių žievės, gilių, riešutų, rūgštynių, dobilų ar viržių sėklų, laukinių morkų šaknų, liepų pumpurų, alksnių spurgų, pjuvenų. Tai išgirdę edukacijos dalyviai nustebo, nes šiandien duona su riešutais, vaisiais ir kitais priedais – tikras skanėstas.

Duona mūsų kultūroje turi ypatingą vietą – ne tik kaip maistas, bet turi ir simbolinę prasmę. Iškepta Šv. Agotos dieną, pašventinta duona, tikėta, turi ypatingų galių – gali apsaugoti nuo ligų, žaibų ir gaisrų, todėl išsaugodavo šios duonos gabalėlių ateičiai.

Išgirdę duonos istoriją, vaikai nekantravo išgirsti ir duonos kelią. Visi bendromis jėgomis  išsiaiškino, kada sėjami rugiai, kada – kviečiai, kaip anksčiau ir kaip dabar vyksta sėja, kaip pjaunami ir kuliami grūdai dabar, kaip tai darė mūsų senoliai. Dalyviai aiškinosi, kaip malė grūdus į miltus senovėje, kaip šis procesas vyksta šiomis dienomis. Aptarti tešlos, skirtos duonai, minkymo, duonos kepimo darbai.

Edukacijos dalyviai galėjo pamatyti, kaip atrodo grūdai ir sumalti miltai. Vaikai turėjo galimybę užmaišyti duonos tešlą! Dubuo, medinis šaukštas, prijuostė. Kas nori maišyti? Rankų miškas! Tad teko visiems po truputį darbą dirbti. Vaikai į dubenį vieną po kitos žėrė tešlos sudedamąsias dalis, skiedė vandeniu raugą, jį pylė į dubenį ir vis maišė. Supylus reikiamą miltų ir vandens kiekį, šaukštu nebeišmaišysi. Teko raitotis rankoves ir tešlą duonai minkyti rankutėmis. Minkymas yra ilgas procesas, bet viską atpirko nuostabus tešlos kvapas. Išminkyta tešla sudėta į kepimo formą, kaip ir senovėje, pažymėta kryžiumi,  simbolizuojančiu keturias pasaulio dalis, ir perduota mokytojai, kad parnešus namo būtų iškildinta  ir iškepta. Tuo tarpu vaikai vaišinosi jau iškepta duonele. 

Labai ilgas kelias nuo grūdo pasėjimo iki duonos ragavimo. Edukacijos pabaigoje, kad būtų įtvirtintos įgytos žinios, dalyviai piešė tai, ką išgirdo ir sužinojo. Piešinių parodėlė eksponuojama Rusnės bibliotekoje.