Mėsos kilmės šalis – ant produkto pakuotės

Pagrindinė gyvulininkystės produktų kilmės šalies samprata šiame reglamente remiasi Bendrijos muitinės kodekse pateikta kilmės šalies apibrėžtimi. Pagal šią apibrėžtį tam tikrai kilmės šaliai gali būti priskirta tik ta mėsa, kuri buvo gauta iš gyvulių, gimusių, augintų ir skerstų toje pačioje šalyje. O terminas ,,kilmės šalis“ galės būti vartojamas tik kalbant apie vienoje ES šalyje narėje ar trečiojoje šalyje gimusių, užaugintų ir paskerstų gyvūnų mėsą. Pvz., jei kiaulė buvo gimusi ir visą laiką auginta bei paskersta Lietuvoje, iš jos gauta kiauliena galės būti ženklinama kaip lietuviškos kilmės, t. y. ,,Kilmės šalis – Lietuva“. Tačiau, jei mėsa gaunama iš skirtingose šalyse gimusių, augintų ir skerstų gyvūnų, etiketėje reikės nurodyti tas šalis, kuriose gyvūnas augintas ir  paskerstas. Pvz., jei kiaulė buvo gimusi ir visą laiką auginta Latvijoje ir tik atvežta paskersti į Lietuvos skerdyklą, iš jos gauta kiauliena turės būti pažymėta dviem skirtingais žymenimis:,,Auginta – Latvijoje“, ,,Skersta – Lietuvoje“.

Taigi, dabartinis kilmės šalies nustatymo būdas, palyginti su anksčiau taikytuoju (kilmės šalis buvo nurodoma ta, kurioje gyvūnas paskerstas), leis vartotojui tiksliau matyti mėsos kilmę.

Lietuvoje didesnė dalis šviežios mėsos, o ypač kiaulienos, yra realizuojama nefasuota, todėl labai svarbu, kad ir apie tokios mėsos kilmės šalį vartotojui būtų suteikta tiksli informacija. Remiantis nacionaliniais teisės aktais nuo balandžio 1 d. mažmeninės prekybos vietose ir turgavietėse realizuojama nefasuota mėsa jos kainos etiketėje taip pat privalės turėti užrašą apie kilmės šalį.