„Ignitis renewables“ statys jūrinio vėjo elektrinių parką: atlieka reikalingus vėjo matavimus

Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis realiuoju laiku teiks aplinkos stebėsenos duomenis, kurie padės priimti spendimus projektuojant visai šaliai itin svarbų energetikos projektą, o bendrovei – pasiekti savo tikslą iki 2030 m. įdiegti 700 megavatų (MW) jūros vėjo elektrinių pajėgumus – tokia galia užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

„Tam, kad turėtume tikslius duomenis apie jūrinio parko teritorijoje vyraujančius vėjo greičius ir kitus hidrometeorologinius parametrus tokius kaip bangų aukštį, srovių kryptį ir greitį, oro ir vandens temperatūrą bei šikšnosparnių aktyvumą, mūsų partnerė „Fugro“ nuplukdė ir būsimo elektrinių parko teritorijoje jūroje pritvirtino plūdurą su specializuota įranga“, – sako „Ignitis renewables“ projektų vadovas, atsakingas už jūros tyrimus, Dainius Stepanonis.

Pasak jo, tai itin svarbus žingsnis įgyvendinant didžiausią šiuo metu vystomą energetikos projektą šalyje. Darbams atlikti pasitelkiami pasaulinio lygio ekspertai ir aukščiausios technologijos. „Visi darbai teritorijoje bus atliekami kelias dienas, o sumontuota įranga bus palikta ir duomenys surenkami ir perduodami nuotoliniu būdu mažiausiai vienerius metus, su galimybe, esant poreikiui, tyrimus pratęsti ir ilgesniam laikotarpiui“, – pasakoja D. Stepanonis.

„Ignitis renewables“ atstovas patikslina, jog vėjo greitis matuojamas skirtinguose aukščiuose nuo 20 iki 280 metrų, vandens parametrai – iki 4 metrų gylio. Šie duomenys būtini parenkant būsimų vėjo elektrinių modelius, apskaičiuojant reikalingas investicijas, modeliuojant turbinų išdėstymą, jų eksploatavimo laikotarpį ir įsivertinant kitus svarbius aspektus. Tyrimų metų specialistams įdomiausi žiemos laikotarpio duomenys, kadangi tuo metu vėjai būna didžiausi, meteorologinės sąlygos atšiauriausios.

Planuojama, kad Lietuva bus pirmoji šalis iš visų Baltijos valstybių, kuri turės jūrinio vėjo elektrinių parką. Jam numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 36 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Būtent šie duomenys ir bus tikslinami šio etapo eigoje.

Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks iki 55, galimas maksimalus jų aukštis – 350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų. Pagal šiuo metu turimą informaciją, jūrinio vėjo elektrinių parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas.

Elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje – efektyvesnė bei pastovesnė nei sausumoje. Jūroje vėjui kliūčių nesudaro natūralūs barjerai, tokie kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei pastoviau. Vėjas jūroje yra itin patikimas energijos šaltinis – žaliąją elektros energiją galima gaminti, net kai vėjo greitis nuo kranto atrodo nedidelis.