Paveldo saugojimas ir rūpestis juo – patriotiška kiekvieno mūsų pareiga

Todėl, jei liko bent lašelis sąžinės sielose ir širdies kertelėse, išklausykite tai, ką ketinu pranešti. Užsirašykite ir vadovaukitės tuo ateityje, lyg ekskursijų vadovo pasakojimu.

Pirmiausiai apsidairykite aplink ir regėkite grožį, netoleruokite apsileidėlių ir niokotojų, ir ne vien piktinkitės, bet būkite pilietiški - kovokite su tais grožio naikintojais. Kito kelio nėra, kitaip neužilgo mus sups griuvėsiai, o vertingiausius objektus matysime tik senoviniuose atvirukuose.

Pranešu, kad buvo apėmusi neviltis, stebint barbarų siautėjimą mūsų krašte. Net nežinau, ar tikslus šis pavadinimas „siautėjimas“, greičiau tai slunkių gulėjimas kiaulės migyje, nusikalstamas abuojumas, apsileidimas ir nenoras pajudinti bent vieną pirštelį. Pamenate, yra pasakojimas apie tinginį: „Tinginy, imk kiaušinį! - Ar luptas? - Ne! - Tai mesk per tvorą!“. Šis vaizdelis kraštui apibūdinti labai tinkamas.

Verksmingos aimanos apie „vargšę nuskurdusią valstybę“ yra veidmainiškos, nes pinigai tratinami bei pralošinėjami kaip niekada gausiai, be sąžinės ir padorumo.

Patyrinėkime.

Man vis kyla klausimas: kuriam laikotarpiui klojamos trinkelių alėjos mieste ir kas tikrina jų klojimo kokybę? Nes, kaip suprantu, kultūros paveldo departamentas joms nekelia jokių reikalavimų? Jos yra absoliutus modernizmo produktas, progresas ir pažanga.

Lietuvininkų gatvės šaligatvis, bent toje pusėje, kuri eina ties liuteronų bažnyčia ir senuoju paštu, grasinasi išsukinėti kojas praeiviams. Duobės, nelygus paviršius rudenį matyti gana ryškiai, ten telkšo balos, tose įdubose. Toks vaizdas, kad meistreliai nežinojo, kas yra gulsčiukas. Regis, prieš klojant, gruntas lygintas nebuvo, kokį gamta sutvėrė - ant tokio ir suklojo. Nebent Šilutėje stipriai siaučia požeminiai vandenys, ir tai jų dėka trinkelės susibangavo, kaip marių paviršius. Galima apkaltinti potvynius, tiesa. Nuo tų potvynių mūsų gruntas nestabilus, ir nieko čia nepadarysi - trinkelių tiesiai iškloti niekaip nepavyksta! Šioje vietoje, akivaizdu, pinigai ištratinti, kaip ir Turgaus aikštėje, kur akmenys ėmė judėti ir kritinėti jau po kelių mėnesių.

Pas mus viskam yra pasiteisinimas, ar ne? Bažnyčių freskos pelija, nes sniegas ir lietus veržiasi pro nesandarumus, o sandarumais privalo pasirūpinti Dievas. Jei nepasirūpina - vadinasi, nusipelnėme. Mes tegalime pleventi virš žiaurios kasdienybės ir priimti likimo smūgius. Bet nieko nedirbti ir net nesistengti pakeisti.

Savivaldybės užduotis situaciją keisti, pirmiausia - liuteroniško paveldo srityje: užtikrinti jo apsaugą, tarpininkauti paveldo objektų finansavimui gauti, užsiimti projektų rašymu ir tapti dalininke, nesitaikstyti su privačių savininkų piktybiška pastatų nepriežiūra. Lai tas, kas įsigijo paveldo objektą, jį iškart ima tvarkyti. Nes kam tuomet juos pardavinėti? Griūti jie gali ir neparduoti privatininkams.

Norintys įsigyti paveldo objektą privalėtų pateikti jo atkūrimo planą, sąmatą ir  pagrįsti turimas lėšas tam vykdyti. Nes jei perki už paskutinius grašius ir po to nerandi jų daugiau atstatymui, kažkaip nenormaliai atrodo, ką? Gal tai naujas verslo planas - sunaikinti, o paskui žemę parduoti turto vystytojui ar kaip? Kaune daug medinių namų Žaliakalnyje taip buvo sudeginti. Liepsnojo vienas po kito pandemijos metu, kai visus uždarė namuose, užtat ant plikos žemės po to galima statyti kotedžus. Šiam kraštui būdingas mūras, tad sudėtingiau… Bet jį galima apkrėsti pelėsiu. Irgi efektingai veikia naikinimo procesuose.

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Robertas Motuza yra atsakęs į klausimus, kuriuos jam pateikiau. Ketinu su atsakymais supažindinti ir Jus.

Tai svarbu!

Atkreiptinas dėmesys į sankcijas, taikomas apsileidėliams, jei nebūsite abejingi - kai kas gali pasikeisti.

Pirmiausia: visi piliečiai turi teisę prašyti įtraukti į paveldo registrą objektus. Reikia pateikti adresą, pavadinimą ir nuotraukas, siųsti el. paštu centras@kpd.lt

Tik turintiems valstybės apsaugą (įtrauktas į KPD registrą) paveldo objektas gali būti finansuojamas ir atstatomas su valstybės pagalba.

Kaune, pvz., Savivaldybė remia apytikriai 50 proc. paveldo pastatui reikalingos renovavimo sumos. Bet kokiu atveju, poslinkiai to dėka įvyko didžiuliai.

Čekiškės ir Kauno sinagogos gavo finansavimą, vadinasi, gali gauti ir liuteronų bažnyčios. Nenoriu girdėti pezalų „žydus finansuoja pirmiausia“, nes nebandėte iki šiol nieko!

Tam reikalinga (kai pastatas įtrauktas į KPD registrą), jo valdytojui:

1) sudaryti sutartį su valstybe (KPD);

2) sutvarkyti dokumentus, pateikti sąmatą projektui;

3) KPD sistemoje teikti paraišką, pasirašyti ir įkelti dokumentus;

4) turi būti atlikta nepriklausoma sąmatos ekspertizė (kad nepriskaičiuotume, ko nereikia);

5) laukti atsakymo.

Finansavimo sąrašą tvirtina kultūros ministras.

Roberto Motuzos atsakymai:

- Dėl KPD objektų pažymėjimo taškais žemėlapyje – dėl anksčiau buvusių teisinių ir techninių reikalavimų buvo žymimos tik kultūros paveldo objektų teritorijos ir apsaugos ribos, nežymint kultūros paveldo objektų taškų (t. y. dalis kompleksinių objekto dalių taškų žemėlapyje nebuvo), vėliau pastebėjus tai, tie taškai pažymimi, dabar kasmet po kelis tūkstančius tokių objektų pažymime ir laikui einant šis klausimas išsispręs. Norint tiksliai sužinoti konkretaus objekto vietą (jei jis nepažymėtas žemėlapyje) galima atsiversti objekto kortelėje prisegtą Teritorijos ribų planą (TRP) ir ten visi objektai yra sužymėti.

Šiuo metu jūsų įvardintų paieškos galimybių (ar įmanoma duomenų filtracija, nes noriu gauti konkrečių statinių, kaip mokyklų, evangelikų liuteronų bažnyčių, pašto, geležinkelio stočių ir kompleksų, dvarų, liuteronų kapinių sąrašus) nėra, bet kaip ir minėjo IT skyriaus vadovas Dainius Frišmantas, yra numatoma KVR modernizacija, sukuriant šiuos funkcionalumus. Modernizacijos pabaiga numatoma 2026 m. I ketvirtį.

Neprižiūrintiems kultūros paveldo objektų yra deleguota atskira programa, kuri numato visą sankcijų rinkinį – pradedant reikalavimais, baudomis ir baigiant turto paėmimu valstybės nuosavybėn.

Neprižiūrimo paveldo suvestinė yra pasiekiama visiems, galima matyti tiek taikytas priemones, tiek priežastis, kodėl objektas vis dar neprižiūrimas.

Jei norėtumėte perduoti informaciją dėl neprižiūrimo paveldo, kreipkitės į donata.armanaviciene@kpd.lt

Tai ką gi, mieli krašto patriotai, raitokitės rankoves - ir į darbą! Junkitės, vienykitės, galvokite, kaip panaikinti suplėkusį kvapą paveldo srityje, gelbėkite tai, ką dar įmanoma išgelbėti! Tik nuo mūsų priklauso, ką paliksime po savęs savo vaikams ir anūkams.