CBD aliejus: panacėja ar apgaulė?

Paveikti reklamos
 
Prieš trejus metus Vyriausybė priėmė sprendimą leisti produktų gamybą iš įvairių pluoštinių kanapių dalių. Šis žingsnis paskatino CBD aliejų ir kitų CBD produktų bumą Lietuvoje. Šiandien jis prekiaujamas lašiukų, guminukų, kapsulių, arbatų ar net smilkalų pavidalu. „Nuo streso ir nerimo“, „turi teigiamos įtakos gydant Parkinsono ir Alzheimerio ligas“, „veiksmingai lengvina skausmą“, „įveikia depresiją, nerimą, migreną“, „nauda sveikatai įrodyta moksliniais tyrimais“ – taip CBD gaminiai reklamuojami įvairiose viešose erdvėse, internetinėse parduotuvėse. Tokiomis frazėmis žarstosi ir garsiausi šalies nuomonės formuotojai.
 

„Kai važiuoju autostrada, CBD aliejaus reklama – „pavargai skubėti?“ – mane tiesiog išmuša iš vėžių, – sako gydytoja klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė. – Ramina ne tiek kanabidiolis (CBD), kiek delta-9-tetrahidrokanabinolis (THC) – pagrindinė kanapių augalo psichoaktyvioji medžiaga. Įdomu, ar plačiai patikrinę nerastume, kad gaminiuose yra pakankama THC koncentracija, kuri geba sukelti stipresnį raminamąjį poveikį. Nors pagal dabartinius teisės aktus produktams galioja nulinė THC tolerancija. Marihuaną dekriminalizuoti bijome, o raminamuosius aliejukus patenkinti vartojame.“

 
Gydytojos teigimu, kol kas nėra beveik jokių apčiuopiamų kanabidiolio naudos sveikatai įrodymų: atlikti tyrimai nepakankamai patikimi arba panašiuose tyrimuose gaunami priešingi rezultatai. O kaip visi pažadai apie mažesnį skausmą, geresnę nuotaiką ir gydomas ligas? „Kol kas nei Europos maisto saugumo agentūra, nei mokslininkai negali pateikti jokių duomenų, kad CBD vartojimas yra visiškai saugus. Tyrimai su audinių ląstelėmis rodo, kad kanabidiolis vieno vėžio ląsteles slopina, kito – kaip tik aktyvina. Taigi duomenys dar nepatvirtinti. Visgi daugiausiai CBD reklamuojama kaip priemonė nuo nemigos ir streso. Pastebime, kad pacientams ši priemonė kartais suveikia rikošetiškai ir pridaro daug žalos: paūmėja tiek nerimas, tiek nemiga“, – pasakoja E.Karinauskė.
 
Apeina draudimus
 
Nepagrįstų gydomųjų savybių priskyrimas produktui – vienas dažniausių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) fiksuojamų problemų, vykdant pluoštinių kanapių gaminių kontrolę.
 
Dažnai pasitaiko atvejų, kai ant produkto pakuotės ar reklamoje nėra aiškios informacijos apie gaminio vartojimo paskirtį ir vartojimo būdą. Arba produktai su kanapės ekstraktu ar kanabinoidais reklamuojami kaip maisto papildai, nors šių medžiagų vartoti negalima nei maistui, nei maisto papildams – apie kanabinoidų poveikį žmogaus sveikatai dar nėra pakankamai duomenų. Taip pat neretai produktas pristatomas kaip kosmetikos gaminys, tačiau vartoti nurodoma per burną: „lašinkite 1-2 lašus po liežuviu“.
 
„Kartais mums pranešama, kad, susisiekus su pardavėjais ir paklausus, kaip vartoti produktą, paaiškinama jį vartoti pro burną, nepaisant to, kad gaminys pristatomas kaip kosmetika. Čia stebime daug bandymų apeiti reguliavimą. Tam tikros rūšies CBD aliejus draudžiamas vartoti kaip maistas, nes nėra raglamentuotas Europoje. Tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje, jis reglamentuotas. Kad prekybininkai apeitų draudimą, jie pristato produktą kaip kosmetikos priemonę, o vartotojams vėliau nurodo lašinti aliejų į burną“, – pasakoja VMVT atstovė Aistė Prielgauskaitė.
 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai taip pat tikina turintys daug darbo: atliekant CBD aliejų ir kitų kosmetikos priemonių kontrolę, pažeidimai dažniau nustatomi, nei nenustatomi. „Dažniausiai kosmetikos gaminio sauga neatitinka reikalavimų arba jų neatitinka ženklinimas, – sako NVSC Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Norkus. – Vartojant nesaugią kosmetiką, žmogui gali pasireikšti akis ir odą dirginantis, alergizuojantis poveikis, dermatitai, kosmetiniai spuogai, įvairūs bėrimai, niežulys, eritema, nudegimo pojūtis, skausmas, retais atvejais anafilaksinis šokas, sąmonės netekimas.“
 
NVSC sprendimu, kai kuriems prekeiviams laikinai uždraudžiama tiekti rinkai ir demonstruoti CBD aliejus, kurie pagrįstai laikomi pavojingais, nes neatitinka Reglamento reikalavimų. Naujausiais duomenimis, pavojingais laikomi MB „Nord Zen“ tiekiami CBD aliejai.
 
Ieško lengvų kelių
 
Specialistų teigimu, vartotojams reglamentai ir taisyklės ne itin rūpi. Svarbiausia – surasti lengvą ir veiksmingą sveikatos problemos sprendimo būdą.
 
„Niekas nenori prisiimti atsakomybės už savo sveikatą. Juk yra milijonas žingsnių, kuriuos galima padaryti be daktaro ir be jokio preparato įsikišimo. Bet vietoje to ieškoma pačių lengviausių išeičių, kad ir įsilašinti lašiuką aliejaus po liežuviu. Deja, neretai tenka suprasti, kad tokios išeitys turi savo rizikas”, - teigia farmakologė E.Karinauskė.
 
Medikė pasakoja apie neseniai atliktą tyrimą. Pacientams buvo paskirta vartoti CBD aliejų. Dalis jų, to nežinodami, vartojo aliejų be jokios veikliosios medžiagos. O rezultatai abiejose grupėse nesiskyrė. „Manoma, kad pacientų smegenys, veikiamos placebo, pačios pagamino reikiamas medžiagas, kad vartojamas preparatas veiktų. Tai tik įrodymas, kad mūsų tikėjimas ir mūsų smegenys – kosmiškai nuostabios“, – primena E.Karinauskė.
 
Nėra kokybės kontrolės
 
Kodėl CBD produktai tokie populiarūs, jei iš kanabidiolio – jokios naudos? E.Karinauskė sako, jog problema – ne pats kanabidiolis, bet produkto gamybos ir paties gaminio kokybės kontrolė. „Lietuvoje yra vienas registruotas vaistas su kanabidioliu. Jis skiriamas, sergant tam tikromis epilepsijos formomis. Pastebima, kad prie jau paskirto gydymo papildomai vartojant šį vaistą, poveikis kur kas geresnis. Tad niekas nesiginčija, kad CBD gali būti veiksmingas. Kalbama apie tai, jog vaisto gamyba yra itin preciziška ir turi atitikti kokybę. O kalbant apie CBD produktus, – kokia serija išėjo, tokia išėjo… Niekas neužtikrina kokybės kontrolės“, – apgailestauja medikė.
 
Gydytoja stebisi, kodėl CBD produktais prekiaujama vaistinėse. „Jei nusipirkai vaistinėje, vadinasi, produktas geras… Bet nieko nežinome apie dozavimą. Mačiau internetines skaičiuokles, kurių pagalba pirkėjai neva išsiaiškina, koks produktas – silpno, vidutinio ar stipraus poveikio – jiems reikalingas. Ar jūs įsivaizduojate? Kas ir ką čia skaičiuoja? Juk bet kokia medžiaga, patekusi į organizmą, jį veikia. Ir organizmas ją veikia. Tai nėra žaidimas“, – įspėja E.Karinauskė.

lsveikata.lt